Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje iš atliekų šilumos ir elektros energija pradėta gaminti dar 2021 metais, o šiemet užbaigus biokuro katilų derinimo darbus ir pilna apimtimi iš biokuro. Šildymo ir nešildymo sezono metu jėgainėje, skaičiuoja jos vadovas Mantas Burokas, pagaminama iki 1,3 mln. MWh šilumos energijos ir taip patenkinama iki 50 proc. metinio šalies sostinės centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio.
„Jėgainė leido ne tik užtikrinti, kad bendrai apie 90 proc. šilumos energijos sostinėje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir sumažinti šildymo kainas vilniečiams, taip pat – atliekų kiekį sąvartynuose. Pagal preliminarius paskaičiavimus matome, kad vien lapkričio mėnesį, pakeičiant dujas į biokurą, jėgainės gaminama energija leis gyventojams sutaupyti apie 2 mln. eurų“, – teigia Mantas Burokas.
Išskiriama mažiau anglies dvideginio
M. Burokas pabrėžia, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje naudojamas tik tvarus atsinaujinantis kuras. Tai – atliekų katile po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos nepavojingos komunalinės atliekos bei biokuro katiluose žemiausios klasės biomasė: medžių žievės, lentpjūvių atraižos, miško kirtimo ir kitos medienos liekanos. Jėgainės biomasės poreikis patenkinamas iš vietinių resursų ir atitinka ES Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (RED II) nuostatas.
Apskritai biomasės resursai Lietuvoje – milžiniški. Ji gaunama prižiūrint ir tvarkant trečdalį šalies teritorijos užimančius miškus, kad juose būtų didinama biologinė įvairovė, o ligos, kenkėjai ir gaisrai nepažeistų didelių plotų.
Perėjimas nuo anksčiau šildymui naudotų gamtinių dujų prie biokuro naudojimo šilumos energijai gaminti ir įvairios inovacijos padėjo net 70 proc. sumažinti anglies dvideginio išskyrimą bei prisideda prie dekarbonizacijos procesų šalyje. Tai pagrįsti leidžia užtikrinama nuolatinė emisijų stebėsena.
„Aplinkosauginiai reikalavimai naudojant biokurą – itin svarbūs ir griežti. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įrengtas aukščiausius reikalavimus atitinkančios dūmų valymo sistemos, pavyzdžiui, kietosioms dalelėms ir rūgštiniams komponentams sugaudyti naudojami rankoviniai filtrai. Dūmų valymo sistemoje taip pat naudojama aktyvuota anglis ir kalkės, užtikrinant, kad po degimo dūmų sudėtyje esantys cheminiai junginiai būtų saugiai pašalinti“, – pasakoja Mantas Burokas.
Kasdien – po 110 sunkvežimių biokuro
Vienas didžiausių iššūkių, vykdant Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiklą – logistika, kurią sudaro kasdienis 110 biokuro pripildytų sunkvežimių srautas. Dar apie 40 sunkvežimių kasdien pristato ir kitas žaliavas, taip pat iš teritorijos išvežami ir degimo šalutiniai produktai. Siekiant optimizuoti šiuos procesus, atsisakyta popierinių važtaraščių, o kroviniai įleidžiami automatiškai, todėl visas iškrovimo procesas trunka vos pusvalandį.
„Biokuro priėmime įrengta ir automatinė mėginių paėmimo sistema bei laboratorija. Jų poreikis išties nemažas – iššūkių kyla dėl biokuro kokybės, jame randama įvairių metalų ir betono gabalų ar akmenų, dažnai skiriasi ir frakcijos dydis“, – pasakoja M.Burokas.
Be to, siekiant suvaldyti biokuro tiekimo srautus, jėgainė turi 5 Ha dydžio biokuro sandėliavimo aikštelę, kurioje saugomo kiekio turėtų pakakti veiklai iki vieno mėnesio.
Padeda užtikrinti energetinę nepriklausomybę
Vilniaus kogeneracinė jėgainė taip pat svariai prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo. M. Burokas primena, kad 2004 metais, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) nare, centralizuoto šildymo sektoriuje šalyje daugiausia naudotos iš rytų importuotos gamtinės dujos, o jų kaina buvo didžiausia visoje Bendrijoje.
Nuo tada situacija Lietuvoje gerokai pasikeitė: kai tuomet biokuro dalis šilumos gamyboje siekė vos kelis procentus, dabar ji paaugo iki 75 proc., atitinkamai dujų vartojimas sumažėjo nuo 60 iki vos 10 proc.
Dabar biokuras šalyje naudojamas 4 iš 5 gyvenamųjų namų ir kas trečios pramonės įmonės šilumos energijos poreikiams patenkinti.
Apie Vilniaus kogeneracinę jėgainę
Per metus jėgainė sunaudoja 160 – 200 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų nepavojingų komunalinių atliekų. Atliekų katilas gali generuoti iki 80 MW galios, iš kurios 60 MW tenka šilumai, o 20 MW – elektros energijai.
Taip pat jėgainė per metus sunaudoja iki 500 tūkst. tonų biokuro, o du jos biokuro katilai iš viso gali generuoti iki 243 MW galios: 73 MW elektros ir 170 MW šilumos energijos.
