Kaip skelbiama, VMI tikrino 2020–2021 m. finansinį laikotarpį, patikrinimas pradėtas praėjusių metų gruodį.
Apie tai, kad inspekcija atliko patikrinimą ir nenustatė mokestinių pažeidimų, Eltai ketvirtadienį patvirtino ir VMI.
„Mokestinis patikrinimas patvirtino, kad skaidriai plėtojame verslą ir vykdome mokestines prievoles valstybei. Esame įsitikinę, kad išsklaidysime ir kitas GIPL užsakovo (dujotiekio operatorės – ELTA) „AmberGrid“ paskleistas abejones dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir ginčo objekto – jungiamųjų detalių – tiesiant dujotiekį“, – pranešime ketvirtadienį teigia „Alvoros“ generalinis direktorius Vaidas Kazlauskas.
Dar balandį atlikusi patikrinimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo dujotiekio operatorę „AmberGrid“ pakeisti 123 iš visų 1022 jungiamųjų dujotiekio detalių, likusias patikrinti.
Anot energetikos reguliuotojo, sumontuotos detalės neturi kilmę patvirtinančių sertifikatų ir yra pagamintos iš tuo metu Europos Sąjungoje (ES) uždrausto naudoti plieno.
Pasak „Alvoros“, mokesčių inspekcija bendrovės reikalavo pateikti ir „prekių kokybės sertifikatus“, tačiau, kaip teigia bendrovė, nenurodė šio prašymo priežasčių ir kaip jis siejasi su mokestiniu patikrinimu.
„Galutinius reikiamus dokumentus įmonė visais atvejais atskirai suderina su VMI atsižvelgiant į tyrimo eigą. Pažymėtina, kad kontrolės veiksmų tikslas – nustatyti, ar mokesčių mokėtojas teisingai vykdo mokestines prievoles, todėl papildomų dokumentų reikia tik dėl mokestinės atitikties nustatymo“, – Eltai tai paaiškino VMI.
Pasak V. Kazlausko, „Alvora“ mokestinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, o dujotiekio statybos vyko laikantis saugumo plano.
Tiesa, VERT šią savaitę „AmberGrid“ nusprendė skirti 81 tūkst. eurų baudą, reguliuotojo vertinimu, už dujotiekyje sumontuotas sertifikatų neturinčias galimai rusiškas detales.
„AmberGrid“ skirtą sankciją teigė traktuojanti kaip patirtą žalą dėl „Alvoros“ veiksmų, įmonė tikino planuojanti šią sumą iš rangovės išsireikalauti.
Visgi VERT pirmininkas Renatas Pocius teigė, kad reguliuotojo sprendimas neapima detales sumontavusios „Alvoros“ darbo vertinimo, nes tai nepatenka į VERT reguliavimo sritį – dėl rangovų veiksmų vyksta kiti teisiniai procesai.
„AmberGrid“ inicijuota byla dėl detalių kilmės sertifikatų tebėra prokuratūroje, kur jokie sprendimai taip pat nėra priimti“, – apie pradėtus procesus teigė „Alvoros“ vadovas.
„Sumontuotų detalių patikimumą patvirtino nepriekaištingas dujotiekio veikimas trejus metus bei nepaneigė jokie tyrimai“, – tikino V. Kazlauskas, pridurdamas, kad pati VERT neturi duomenų, kad dujotiekis yra nesaugus eksploatuoti.
Kol kas „AmberGrid“ turi pakeisti 123 jungiamąsias dujotiekio detales, tačiau gamtinių dujų perdavimo operatorė pranešė „dėliojanti“ ir likusių 900 detalių patikrinimo grafiką.
Spalio pabaigoje VERT iki 2025 metų sausio 15 d. pratęsė laikotarpį, per kurį „AmberGrid“ turi pateikti naują nepriklausomų ekspertų išvadą, kad dujotiekis yra saugus eksploatuoti, kol bus pakeistos reikalavimų neatitinkančios jungiamosios detalės.
Taip pat iki spalio 10 d. reguliuotojas „AmberGrid“ įpareigojo pateikti planą, kaip planuoja keisti šias detales, ir kas mėnesį teikti ataskaitas apie šio proceso eigą.
Dujotiekio rangovė „Alvora“ taip pat yra skelbusi, kad nepriklausomą dujotiekio saugos ekspertizę atlikti sutinka Danijos laboratorija Nordisk Svejse Kontrol A/S (NSK), taip pat siūlė „AmberGrid“ pasidalinti šios ekspertizės finansinius kaštus.
Kaip skelbė portalas 15min, kilmės reikalavimų neatitinkančios GIPL dujotiekio detalės galėjo būti per Estiją vežamos iš Rusijoje esančios „Eterno“ gamyklos.
Dujotiekio operatorė taip pat teigė, kad atsakomybė už rusiškų detalių sumontavimą tenka rangos darbus atlikusiai „Alvorai“, šias detales turinčiai pakeisti savo lėšomis.
Atsakydama į šiuos kaltinimus, „Alvora“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio, „Amber Grid“, VERT ir „EPSO-G“ atstovų galimai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos dėl įmonės nepatikimumo ir grėsmės nacionaliniam saugumui.
Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
Jo įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų.
Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.
