Kaip praneša „Reuters“, tai liudija šią savaitę surengti pokalbiai su pustuziniu šaltinių.
ECB šiais metais sparčiai karpo palūkanų normas, tačiau pinigų politikos formuotojai kol kas yra pasakę, kad tikslas yra neutrali būsena, kurios akivaizdoje centrinis bankas nei lėtina, nei skatina augimą, tikėdamasis, kad tai padės užtikrinti infliacijos stabilumą.
Nors su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai akcentavo, kad iki bet kokio konsensuso dar toli, tai jau žymi reikšmingą poslinkį pinigų politikos formavimo diskusijose, kuris galiausiai gali lemti tai, jog bankas apkarpys palūkanas greičiau ir labiau, nei šiuo metu tikimasi.
Poslinkis buvo pastebėtas tuo metu, kai bloko ekonominė gerovė sparčiai prastėja, o infliacija yra gerokai žemiau anksčiau prognozuoto lygio.
Dėl to kyla rizika, kad kainų augimas gali nesiekti ECB nustatyto tikslo, panašiai kaip jau ir buvo beveik dešimtmetį iki pandemijos.
Dėl šios priežasties vis dar nedidelė, tačiau besiplečianti pinigų politikos formuotojų grupė argumentuoja, kad ECB atsilieka ir reikės didesnių apkarpymų, nei manyta anksčiau, kad infliacija nenukristų per žemai.
„Manau, kad neutralumo neužtenka, – sakė vienas šaltinis, turintis žinių apie vykstančias diskusijas. – Toks sprendimas dar nepriimtas, bet ekonomika dvejus metus stagnuoja ir nematyti atsigavimo“.
ECB Valdančiosios tarybos narys Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus vienas iš pirmųjų viešai prakalbo apie minėtą riziką.
„Jei dezinfliacijos procesai įsitvirtins (...) gali būti, kad normos bus mažesnės už natūralų lygį. Tai stebėjome kelis dešimtmečius“, – šią savaitę sakė jis.
„Neutrali“ būsena kartais dar vadinama „natūralia“. ECB atstovas atsisakė komentuoti.
