Kiekvienais metais pasaulyje yra pagaminama apie 90 mln. naujų automobilių ir sunkvežimių. Nors tikslių duomenų nėra, skaičiuojama, kad pasaulyje per metus įvyksta milijonai transporto nelaimių, po kurių apie 10–12 proc. automobilių būna sugadinami nepataisomai. Po auto įvykių transporto priemonės būna taisomos, o netinkamos dalys išmetamos į sąvartynus ar dar baisiau – atsiranda vandenynuose, jūrose ir miškuose. Tai milijonai veidrodėlių, durelių, bamperių ir kitų automobilių dalių, kurias reikia utilizuoti ir kurios teršia mūsų aplinką.
Draudimo sektoriuje eismo įvykiai sudaro didžiausią žalų kiekį. Vien „If“ draudimo bendrovė per metus užfiksuoja apie 25 tūkst. transporto incidentų Lietuvoje, dar 35 tūkst. Latvijoje ir Estijoje. Tad pakeitus nusistovėjusią praktiką – po incidento iš karto keisti transporto priemonės detalę – būtų pasiektas svarbus rezultatas gamtos apsaugoje.
Naujovei padeda pasikeitęs lietuvių požiūris
Per pastaruosius dešimtmečius keitėsi ne tik įmonių praktikos, bet ir žmonių požiūris. Šiandien panaudotų baldų ar drabužių pirkimas nebeturi neigiamo atspalvio. Atvirkščiai, tai laikoma sąmoningu sprendimu kaip ir taros pridavimas ar savo maišelio atsinešimas į parduotuvę.
„Kalbant apie mūsų regioną reikia nepamiršti istorinio konteksto ir į žmonių pasirinkimus žiūrėti empatiškai. Penkiasdešimt metų buvome priespaudoje: žmonėms trūko drabužių, maisto, baldų, automobilių. Ilgą laiką net išsikovojus nepriklausomybę naujas daiktas buvo laikomas prabanga, tad normalu, kad kai kuriems mūsų šalies gyventojams vis dar sunku atsisakyti to įsitikinimo. Jei vyresnė karta į automobilį žiūrėjo kaip į galimybę pabrėžti savo statusą, prestižą, jaunimas į tai žiuri daug paprasčiau. Jiems svarbu saugumas ir patogumas. Daugelis automobilį perka apgalvodami ekologiją, tad mielai renkasi ir tvaresnius automobilio taisymo variantus“, – pasakoja draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.
Pristačius dalių remontavimo programą draudikai žmones skatina rinktis tvarius remonto būdus: po auto įvykio neskubėti keisti automobilių dalių į naujas, o pirmiausia rinktis remontą. Dažniausiai praktikoje klientai renkasi stiklo remontą vietoj stiklo keitimo, poliruoti žibintus, o ne keisti naujais, meninį lyginimą, o ne viso automobilio perdažymą. Taip pat draudikai siūlo automobilių dalis keisti į naudotas, o ne naujas.
Tvarumą skatina ekonominės nuolaidos
Žinoma, nepaisant aiškios naudos, ši programa susiduria ir su iššūkiais. Jaučiamas klientų atsargumas, baimė, kad remontas neužtikrins kokybės, o kai kuriems detalės pakeitimas tiesiog atrodo patogesnis ir greitesnis sprendimas.
„Kaip ir visos naujovės, taip ir ši iš pradžių buvo vertinama atsargiai, todėl buvo nuspręsta sukurta ekonomines paskatas. Pavyzdžiui, klientams, kurie renkasi automobilio įlenkimų lyginimą be dažymo ar ratlankių remontą, netaikome franšizės, mažiname kliento nuostolingumą. Pristatant naujas tvarumo praktikas tokios taktikos pasitelkiamos dažnai. Vienas iš pavyzdžių – taromatai. Iš pradžių veikę tik dėl to, kad žmonės norėdavo atgauti užstatą už tarą, šiandien tai jau tapo natūralia praktika, kuri ilgainiui galbūt veiks ir be jokios ekonominės paskatos“, – pasakoja G.Jasaitė.
2024 m. pirmąjį ketvirtį draudimo bendrovė „If“ užfiksavo, kad apie trečdalį klientų Lietuvoje ir Estijoje pasirinko taisyti sugadintą bamperį, o ne jį keisti. Latvijoje tokių buvo net daugiau nei 50 proc. Tuo pačiu laikotarpiu beveik 50 proc. lietuvių rinkosi sugadintą auto dalį keisti į naudotą, Estijoje tokį remontą rinkosi apie 30 proc. žmonių.
Skaičiuojama, kad pasirinkus taisyti bamperį yra išmetama apie 2 kg mažiau CO2 nei perkant naują, pasirinkus taisyti dureles yra išmetama 8 kg mažiau CO2, o sutaisytas priekinis stiklas išmeta net 43,4 kg mažiau CO2 nei naujo stiklo gamyba.
Patikimiausias tvarumo sprendimas – prevencija
Draudimo kompanijos atstovės teigimu, kaip ir kitose srityse, pirminis tvarumą bei transporto priemonės saugumą užtikrinantis faktorius yra prevencija. Svarbiausias dalykas, ką gali padaryti transporto priemonės šeimininkas, tai rūpintis savo automobiliu: tvarkingai jį prižiūrėti, reguliariai atlikti techninę priežiūrą, laiku pasikeisti padangas bei iš karto apžiūrėti automobilį kilus bent menkiausiam įtarimui, jog kažkas neveikia.
„Kol kas pasaulyje nėra išrasto tvaresnio išradimo nei prevencija. Visų pirma, laikantis saugaus eismo taisyklių bus mažiau auto įvykių ir menkesnis naujų automobilių bei detalių poreikis. Apsaugoti savo transporto priemonę nuo žalų galima ir naudojantis įvairiomis technologijomis. Šiandien yra sukurtos įvairios plėvelės, dangos, kurios apsaugo automobilius nuo smulkių įbrėžimų, korozijos“, – pasakoja draudimo bendrovės „If“ transporto žalų Lietuvoje vadovė.
Diskusijos, susijusios su remontu ir dalių keitimu, yra svarbios aplinkai. Naujų automobilių dalių gamyba apima išteklių gavybą, energijos suvartojimą ir anglies dvideginio išmetimą. Esamų dalių taisymas sumažina atliekų kiekį bei bendrą su transporto priemone susijusį anglies pėdsaką. Skatindamos remontą, draudimo bendrovės gali atlikti labai svarbų vaidmenį tausojant aplinką, o tai yra kiekvieno atsakingo verslo tikslas.
