„Įdomu atkreipti dėmesį, kad yra mažai gaunančių aukščiausias pensijas ne tik dėl to, kad nėra įmanoma uždirbti tokių atlyginimų. Bet dėl to, kad yra skirtumai dideli. Jeigu tu uždirbti 5 tūkst. eurų ir ateini į Užimtumo tarnybą, tai gauni nedarbo nedarbo draudimo išmoką, tai padengiama apie 20 proc. atlyginimo. Jeigu uždirbi 1 tūkst. ir gauni nedarbo išmoką, tai yra apie 80 proc. atlyginimo“, – antradienį, Trišalės tarybos posėdžio metu pristatė D.Katelė.
„Tas skirtumas yra per didelis, todėl sistema netiesiogiai ir tokio tikslo neturėdamas motyvuoja į darbo rinką grįžti uždirbančius daugiau, nei mažiau“, – tvirtino jis.
Kaip posėdžio metu teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, daugiausiai – 9,3 tūkst. gaunančių 400–499 eurų nedarbo išmokas, kiek mažesnes – 300–399 eurų, gauna 8,2 tūkst. Tuo metu, pabrėžia jis, gaunančių virš 1,2 tūkst. eurų dydžio išmoką – vos 1,6 tūkst.
„Daugiausiai gaunančių 400–500 eurų išmokas, mažiausiai yra gaunančių 1200–1299 eurus“, – teigė V.Šilinskas.
„Būtent ta, apatinė, iki 600 eurų grandis yra didžiausia“, – pastebi jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, lyginant 2024 m. rugsėjį su 2023 m. rugsėju, nedarbo kiekis išaugo 0,4 proc., o bedarbių skaičius išaugo 7,8 proc. arba 11,6 tūkst. asmenų.
D.Katelė pastebi, kad bedarbių kiekis išaugo daugiausiai tarp žmonių iki 30 metų, lyginant 2023 ir 2024 m. liepos mėn. – 0,9 proc. arba 1,5 tūkst. žmonių. Tuo metu, anot jo, naujų bedarbių mažiausiai buvo tarp 51–60 m. ir virš 60 m. amžiaus asmenų – vos po 0,2 tūkst.
„Nedarbo išmokos gavėjų daugėja tarp jaunimo iki 30 metų“, – pastebi jis.
SADM duomenimis, 2024 m. birželį nedarbo draudimo išmoką gavo 79,1 tūkst. asmenų. Iš jų, 49 tūkst. iš jų nedarbo išmoką gavo ne tik 2024 m., bet ir 2020–2023 m. laikotarpyje.
