Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė papasakojo, kaip vyksta ginčo nagrinėjimo procesas – ką žinoti nuo parašymo pateikimo iki galutinio taško, kai pateikiama ekspertų išvada.
„Mūsų tikslas – greitai, nemokamai, efektyviai ir pigiai išnagrinėti ginčą, sutaikyti šalis“ – pažymi specialistė.
Svarbu tinkamai užpildyti prašymą
Visų pirma, kilus ginčams su darbdaviu ar su darbuotoju, nereikėtų ilgai laukti. DGK prašymus dėl įvairių kilusių nesutarimų paprastai nagrinėja, jei ginčas įvyko ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius, o išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, jei klausimas susijęs su atleidimu iš darbo) – prieš vieną mėnesį. Praleistas kreipimosi į DGK terminas gali būti atnaujintas, bet tik jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kitas žingsnis taip pat svarbus. Prašymas turi būti užpildytas pagal viešai prieinamą formą, kuri, kaip atkreipia dėmesį VDI atstovė, nėra griežtai privaloma, tačiau yra pateiktos rekomendacijos ir rekvizitai, nurodyti Darbo kodekso 223 straipsnyje.
Taigi, būtina užpildyti šalių rekvizitus – ieškovų ir atsakovų vardus bei pavardes. Nors prašyme turi būti suformuluotas konkretus reikalavimas, čia advokatų ar teisininkų pagalbos nereikia – prašymą gali užpildyti ir patys asmenys.
Tam nereikia turėti ypatingų teisės žinių, tačiau vertėtų vadovautis formoje nurodytomis rekomendacijomis. Neužteks parašyti „Atiduokit mano pinigus“, bet reikės apie problemą papasakoti išsamiau, kad prašymas nebūtų grąžintas atgal su reikalavimu jį pakoreguoti.
Gali nutikti ir taip, kad dėl nepašalintų netikslumų prašymo bus atsisakyta nagrinėti ir jis bus grąžintas ieškovui. Visgi raginama nenusivilti – asmuo nepraranda teisės dokumentą pateikti iš naujo. Kaip tai tinkamai padaryti?
„Viską reikia išdėstyti nuosekliai, bet trumpai ir aiškiai. Jeigu prašymą pildo darbuotojas, jis turi nurodyti, kur jis dirba, nuo kada dirba, kurioje vietoje dirbama – nuo to priklausys, kuri komisija nagrinės.
Kas konkrečiai atsitiko, dėl ko kilo ginčas, nesutarimas ir konfliktas ir ko darbuotojas prašo iš Darbo ginčų komisijos.
Pavyzdžiui, jeigu tai yra ginčas dėl nesumokėtų pinigų, tai turi suformuluoti už kokį laikotarpį nesumokėta, kokios tai yra išmokos: ar tai yra darbo užmokestis, ar tai yra darbo užmokestis už atostogas, ar tai yra priedai, priemokos ir t.t. Taip pat reikia paminėti, kiek prašoma priteisti pinigų iš atsakovo,“ – patarė I.Janukevičienė.
Kadangi ginčai kyla dėl įvairių klausimų, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, reikalavimai gali būti taip pat skirtingi: vieni prašo ne tik grąžinti pinigus, bet ir grąžinti atgal į darbą ar priteisti kompensaciją.
„Nors Darbo kodeksas nereikalauja privalomos advokato pagalbos, asmuo visada gali į jį kreiptis. Visada prieš rašant prašymą ar formuluojant reikalavimą galima pasikonsultuoti su Darbo inspekcijos darbo teisės specialistais įvairiais būdais ir gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Tai galima padaryti ir telefonu, ir elektroniniu paštu, ir gyvos konsultacijos metu“, – portalui Lrytas patikino specialistė.
Ji pridūrė, kad svarbu ne tik tinkamai užpildyti prašymą, bet pateikti ir kiek įmanoma daugiau įrodymų – DGK pati įrodymų nerenka ir patikrinimų neatlieka, tačiau pateiktą informaciją analizuoja. Tam tinka liudytojų parodymai, įvairūs susirašinėjimai, garso įrašai, dokumentai, kuriuos turi pateikti kiekviena šalis ir taip pagrįsti savo poziciją.
Ginčas išsprendžiamas greitai
Įprastai nuo prašymo pateikimo iki galutinio DGK sprendimo praeina vos mėnuo ar du. Negana to, kad tai yra nemokamas būdas spręsti darbo teisės nesutarimus, tai taip yra greitas kelias.
Tinkamai užpildžius prašymą, jis teikiamas tai DGK, kuri priskiriama pagal teritoriją. Nors kol kas dirbama tokia tvarka, netrukus gali būti pokyčių, kuriais visų šalies gyventojų prašymai, nepriklausomai nuo teritorijos, bus teikiami visoms DGK iš eilės.
Tokie pakeitimai daromi dėl to, nes jau dabar 99 proc. ginčų nagrinėjama nuotoliu, nors yra suteikiama galimybė atvykti gyvai.
Kaip vyksta posėdis ir ko laukti jam pasibaigus? Kaip aiškino I.Janukevičienė, darbuotojui ar darbdaviui pateikus prašymą, susisiekiama su atsakovu ir prašoma pateikti savo poziciją, sutinka su prašyme pateiktais reikalavimais, ar ne. Tuomet abi pusės sulaukia konkrečios posėdžio datos, kada prisijungus nuotoliu bus nagrinėjamas pateiktas DGK prašymas.
Kiekvienai bylai išnagrinėti sudaroma komisija, kuri sudaroma trišalės socialinės partnerystės principu – dalyvauja vienas atstovas iš profsąjungų, vienas iš darbdavių, trečias – VDI tarnautojas.
Procesą prižiūri ir sekretorius, kuris atsakingas už techninius klausimus. „Pirmiausia komisijos pirmininkas prisistato, posėdžio metu išaiškina teises, kurias šalys turi žinoti. Pirmiausiai žodis suteikiamas ieškovui, kuris paaiškina situaciją, jam galima užduoti ir klausimus. Tuomet apklausiamas atsakovas, kuris taip pat išdėsto savo poziciją.
Tada komisija išeina privačiai pasitarti ir pasitarus balsavimo būdu priima sprendimą. Sprendimas darbo teisės bylose priimamas tą pačią dieną“, – apie ginčo nagrinėjimo procesą kalbėjo I.Janukevičienė.
Tačiau reikėtų suprasti ir tai, kad jei ginčas yra sudėtingesnis, nagrinėjimas gali trukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų, kelių dienų, kai prašoma posėdį atidėti dėl dokumentų trūkumo ar kitų svarbių aplinkybių.
Kai sprendimas priimamas, apie jį pranešama suinteresuotoms pusėms, o per penkias darbo dienas jis įforminamas raštu ir įteikiamas darbo ginčo šalims. Dažniausiai apie tai pranešama elektroniniu būdu, tačiau dar pasitaiko atvejų, kai siunčiamas popierinis dokumentas.
Darbo ginčų komisijos sprendimas negali būti skundžiamas vyriausiajam Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui kaip kad asmenys gali kreiptis dėl VDI pateiktos išvados dėl skundo. Vis tik, jei viena iš pusių nesutinka su DGK ginčo sprendimu ir nori eiti toliau, kita stotelė – teismas.
