„Vyriausybės pateiktas Seimui biudžetas kelia rimtų klausimų dėl prioritetų. Panašų, kad atsitraukiama nuo kovos su pajamų nelygybe, kas yra strateginis valstybės tikslas, nors atrodo, esame sutarę. Tai turbūt pirmas kartas, nuo 2019 m, kai nedidinama NPD. Ir pats prezidentas keletą kartų inicijavo NPD pakeitimus. Ir NPD pakilo nuo 300 eurų 2019 m. iki 750 eurų šiemet“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Toks sprendimas, tai akibrokštas prieš mažai uždirbančius, prieš algas mokantį verslą. Jiems NPD ir minimalios mėnesinės algos (MMA) santykis yra labai svarbus“, – tvirtino ji.
Jos manymu, prie tokio tikslo apleidimo galėjo prisidėti Vyriausybės netinkamai sudėlioti prioritetai, nebendravimas su kitomis institucijomis ruošiant biudžetą.
Prezidento patarėjos teigimu, šalies vadovas ir toliau siūlo 50 eurų didinti NPD arba priimti sprendimus dėl papildomo jo dydžio šeimoms turinčioms vaikų. Pasak jos, kadangi biudžetas ruošiamas konservatyviai vertinant pajamas, tokiems sprendimams lėšų galimai bus.
„Prezidento manymų yra vietos 2 variantams, kurie skirti spręsti šiai problemai. Pirma didinti NPD bent 50 eurų, kas sudarytų 0.01 proc. nuo BVP. Antras pasirinkimas, kartu su biudžetu priimti įstatymą dėl papildomo NPD už vaiką“, – prezidento siūlymus priminė ji.
„Turėkime omenyje, kad deficitas visą laiką projektuojamas konservatyviai. Dar laukiama kitų ekonominių institucijų vertinimo, pamatyti ar jie mato tos erdvės“, – tikino ji.
Kelių klausimas paliekamas naujai Vyriausybei ir Seimui
I.Segalovičienė taip pat kritikavo sumažintą, lyginant su 2024 m. biudžetu, finansavimą keliams. Anot jos, keliams reikalingas ne tik didesnis finansavimas, bet ir ilgalaikė strategija, o dėl abiejų sprendimų turės kalbėti naujas Seimas ir Vyriausybė.
„Su biudžeto projektu matomai neatsakomas kelių klausimas, net vykst judėjimas atgal, regresas. Kelių finansavimą lieką išspręsti naujam Seimui ir Vyriausybei, aišku suderinant su fiskaline drausme. Ir čia reikia sisteminio sprendimo. Pinigų kiekio didinimas yra instrumentas, bet reikalinga ir ilgalaikė strategija. Šiuo atveju, nebuvo su biudžetu pasiūlytas planas į ateitį“, – aiškino I. Segalovičienė.
„Be jokios abejonės, tikiuosi, kad bus ieškomi sprendimai. Ir akivaizdu, kad turėtume likti deficito rėmuose“, – I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad šią savaitę finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui pateikė 2025–2027 m. valstybės biudžeto projektą.
Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Gynybos finansavimo augimas nepagrįstai stabdomas
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarė Irena Segalovičienė sako, jog Seimui kitų metų biudžeto projektą pateikusi Vyriausybė „nepagrįstai stabo“ iki šiol augusį finansavimą gynybai. Patarėjos teigimu, iš esmės privalu užtikrinti ne mažesnį nei šiais metais pasiektą asignavimų lygį.
„Šiemet pagaliau peržengėme 3 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) gynybos finansavimą. Kitais metais turėtume dar labiau didinti, tačiau matome, kad tas augimas nepagrįstai stabdomas ties 3 procentais“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
„Toks gynybos finansavimas tikrai panašus į estafetės perdavimą ambicingesnei valdžiai ateityje, kadangi biudžete numatoma galimybė skolintis gynybai deficito rėmuose, kurios pirmasis iniciatorius ir buvo prezidentas. 2025 metų eigoje, mūsų įsitikinimu, kone privalu grįžti į ne mažesnį kaip šių metų 3,2 proc. gynybos finansavimo lygį ir pagal galimybes eiti aukštyn. Tikėkimės, kad atsiras tos galimybės ir bus vėl pasinaudota skolinimosi galimybe“, – nurodė patarėja.
ELTA primena, kad kitų metų biudžete krašto apsaugos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP. Tuo metu vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų. Iš fondo pinigų 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.
Šiemet finansavimas krašto apsaugai siekia 3,2 proc. BVP.
