Jis pabrėžė, kad LB įtarimų dėl bendrovės veiklos kilo anksčiau, nors inspektavimas prasidėjo tik 2024 m. kovą.
„Kadangi kilo mums įtarimų jau gerokai anksčiau, mes tą dalyką atliekame. Tai neprasidėjo šiais metais, nors inspektavimas pradėtas kovo mėn. Bet pasiruošimas tam, medžiagos pasirengimas, bendradarbiavimas su institucijomis prasidėjo gerokai anksčiau“, – pirmadienį žurnalistams aiškino G. Šimkus.
„Tai mes, kaip žinia, atlikome inspektavimą. Šiuo metu yra parengtos preliminarios ataskaitos. Kadangi tai yra detalus teisinis procesas, be jokios abejonės įmonė turi teisę pateikti savo aiškinimus. Ir tas judėjimas link galutinio sprendimo, kad ir koks būtų, jis yra procese“, – pridūrė jis.
LB valdybos pirmininkas pabrėžė, kad kadangi Lietuvos bankas yra priežiūros, o ne teisėsaugos institucija, jos sprendimai turi būti išskirtinai pagrįsti, todėl ir užtrunka.
„Mūsų sprendimas bus skundžiamas, jie yra skundžiami. Jeigu mes norime, kad teismuose jie būtų apginti, tai darbas turi būti padarytas kruopščiai. Tiek atliktas rimtas inspektavimas, tiek išklausyti kitos pusės argumentai, jie įvertinti teisiškai ir tuomet priimtas sprendimas“, – aiškino jis.
G. Šimkus taip pat paminėjo, kad situacija taip pat parodo, jog didžiausias susitelkimas į riziką klientams keliančius rinkos dalyvius – pasiteisinanti strategija. „Galiu pasakyti, kad mūsų pasirinkta priežiūrinė strategija, turint daug rinkos dalyvių, vykdyti rizika paremta priežiūrą ir fokusuotis į tuos dalyvius, kurie mūsų vertinimu kelia didžiausią grėsmę, kelia įtarimų dėl saugios ir patikimos veiklos, ji visiškai pasitvirtina“, – komentavo LB vadovas.
„Mes imamės visų neatidėliotinų veiksmų ir sprendimų, kai tai yra būtina. (...) Jei kažkas nusprendžia vykdyti nusikalstamą veiklą, yra atitinkamos tarnybos kurios ir turi veiklą užkardyti. Mūsų pareiga yra tikrinti, jei reikia – imtis poveikio priemonių, užtikrinant tinkamą bendrovės veiklą“, – tikino jis.
Šiuo metu LB atlieka bendrovės „Foxpay“ patikrinimą, bei dėl iškilusios grėsmės saugiai ir patikimai bendrovės veiklai ir vartotojų interesams, ją apribojo ir paskyrė laikinąjį atstovą priežiūrai.
Kaip anksčiau pranešė LB, jie kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas, centriniam bankui nustačius, kad įmonė toliau vykdė mokėjimo operacijas tarp privačių fizinių bei juridinių asmenų.
„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis M. Navickas.
Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.
Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių.
Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.
Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu.
Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.
Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7.
Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.
STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos.
Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas. „Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo.
Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų.
Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.
