„Vieniems metams tai nesukels didelių problemų. Vienus metus galima susiplanuoti pernelyg optimistinę biudžeto struktūrą ir tą deficitą padengti skolinimųsi, tikintis, kad už metų ar dviejų ekonomika įgaus pagreitį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Rudzkis.
„Šitaip šį planą ir grindžia Finansų ministerija. Skolos didinimą ir deficito didinimą grindžia tuo, kad čia tokie išskirtiniai metai, nors iš tikrųjų žinome, kad toks išskirtinumas yra rinkiminiai metai“, – pridūrė jis.
Ekonomisto teigimu, valstybės finansų planas turi būti parengtas kartu su strateginiu planu ilgalaikiame laikotarpyje. Šalies politinis elitas, anot jo, turėtų apmąstyti Lietuvos ekonomines perspektyvas kelių metų eigoje ir planuoti atsižvelgiant į tai.
„Tokia mano kritika ir būtų, bet ji metai iš metų yra ta pati. Mūsų politinis elitas per mažai mėgina mąstyti ilgalaikiu laikotarpiu. Visos tos programos „Lietuva 2050“ yra visai ne tai, ko iš tikrųjų reikia formuojant Lietuvos finansinę politiką. Čia reikia numatyti ne kas bus 2050 metais, bet kas bus artimiausius 5 metus, koks bus pagrindinis variklis Lietuvos ekonomikoje“, – teigė R. Rudzkis.
„Vienos sritys pradeda stoti, kitos įgauna pagreitį. Ko reikia, kad tos, kurios įgauna pagreitį toliau tęstųsi, kaip bus su darbo rinka, kad nebūtų struktūrinio darbo jėgos trūkumo, kaip reikia švietimą gerinti, kaip mokslą pritraukti arčiau realybės“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
