Šioje byloje ieškinys solidariai atlyginti daugiau nei 5 mln. eurų žalą pareikštas dviem asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra skirtingose šalyse (Lietuvoje ir Vengrijoje).
Kai byloje yra keli atsakovai, teismas turi nustatyti, ar jis turi jurisdikciją kiekvienam atsakovui atskirai.
„Teismas turi įvertinti ne atsakovams reiškiamus reikalavimus, bet kiekvienam atsakovui reiškiamų reikalavimų faktinį bei teisinį pagrindus ir, tik šiems sutapus, gali nuspręsti apie egzistuojantį poreikį nagrinėti bylą pagal vieno iš atsakovų, kuriems ieškiniu reiškiamas bendras reikalavimas, buvimo vietos jurisdikciją“, – pranešė Apeliacinis teismas.
Anot teismo, galbūt neteisėti „Interactive Brokers Central Europe Zrt.“ veiksmai buvo atlikti ne Lietuvoje, o Vengrijoje, todėl ginčas, apimantis minėtos įmonės atžvilgiu pareikštus reikalavimus, negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose.
Teismo vertinimu, reikalavimai Š. Stepukoniui ir „Interactive Brokers Central Europe Zrt.“ grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir skirtingais teisiniais pagrindais, tai konstatavo ir apygardos teismas, todėl jų veiksmai yra atskiri ir gali būti nagrinėjami atskirai.
Anot Lietuvos apeliacinio teismo, sprendžiant klausimą, kurios šalies teismas turi nagrinėti bylą, taikoma bendroji jurisdikcijos taisyklė, jog ieškinys reiškiamas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje.
Ieškinys gali būti pareiškiamas kitoje valstybėje tik esant konkrečioms sąlygoms: asmuo yra vienas iš atsakovų; ieškinys pareikštas vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; ieškinio reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.
Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje Š. Stepukonis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.
Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.
ELTA primena, kad kovo 22 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir buvusiam „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriui Š. Stepukoniui, kuris vasarį buvo sulaikytas Vilniuje, įtarus apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų pasisavinimu, leido užsegti apykoję.
Tąkart teismas įtariamajam nurodė dėvėti apykoję mažiausiai tris mėnesius. Kardomąją priemonę – prievolę segėti apykoję – gali paskirti tik teismas, prokuroras pats savarankiškai paskirti ar pratęsti terminą dėl šios kardomosios priemonės taikymo negali.
Tai antra pagal griežtumą kardomoji priemonė. Gavęs prašymą dėl šios kardomosios priemonės, teismas paprastai aiškinasi, ar ją paskyrus, bus užtikrintas elektros energijos tiekimas, tinkamas ryšys.
Apykojė yra elektroninis prietaisas, kuris leidžia stebėti įtariamojo buvimo vietą.
Prokuroras sako, kad kol kas nėra duomenų, kad Š. Stepukonis pažeidinėtų jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, priešingu atveju būtų kreiptasi į teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės.
Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje.
Dabar Š. Stepukoniui pareikšti oficialūs įtarimai pasisavinus ne mažiau 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tuo metu fondo atstovų teigimu, pasisavinta suma gali siekti apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, dalis galėjo būti pralošta kazino.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Dėl Š. Stepukonio buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai.
Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo.
Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“. Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį.
Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.
Šie ikiteisminiai tyrimai dabar sujungti į vieną.
Vos tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai susisiekė su Š. Stepukoniu, jis nutraukė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija, vyras kaip savanoris kovojo kartu su ukrainiečiais prieš Rusijos invaziją.
Nenutraukus sutarties, jis nebūtų galėjęs išvykti iš šalies – karo metu iš Ukrainos draudžiama išvykti tam tikro amžiaus vyrams.
