Verslininkas siūlo apsvarstyti grįžimą prie proporcinės mokesčių sistemos.
„Vienas svarbiausių stabilumo ir saugumo elementų yra mokesčių sistema. Gal jau galėtume baigti su tomis eksperimentinėmis mokesčių reformomis? Galbūt laikas grįžti prie proporcinės mokesčių sistemos“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame Lietuvos verslo forume kalbėjo V. Janulevičius.
Kita vertus, LPK prezidentas kritikuoja Estiją dėl pernelyg išpūsto biudžeto deficito, kuris, sulėtėjus ekonomikos augimui, privertė šią šalį kelti mokesčius.
„(Estija – ELTA) turi problemų dėl savo išpūsto biudžeto deficito ir nors ji turi vieną mažiausių skolų, šiandien jai yra sunkiausia pasiskolinti. Todėl jie priversti didinti mokesčius, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, bet kartais daugiau yra mažiau, ir kartais mažiau yra daugiau. Padidinę vieną kartą mokesčius ir pamatę, kad mokesčių surinkimas sumažėjo, jie didina dar kartą“, – aiškino jis.
V. Janulevičius kalbėdamas apie energetiką pabrėžė, jog konkurencingos kainos turėtų tapti naujuoju strateginiu prioritetu.
Pasak jo, energijai imli Lietuvos pramonė su dabartinėmis kainomis nėra konkurencinga.
„Lietuva galėtų didžiuotis daugybe pasiekimų atsinaujinančios energetikos srityje, dabar nemažiau svarbu yra užtikrinti konkurencingas energetikos kainas. Energijai imli pramonė su tokiomis kainomis šiandien dienai tiesiog neišgyvens“, – svarstė jis.
Taip pat jis siūlo spręsti verslui tenkančią biurokratinę naštą, kuri, anot jo, stabdo ekonomikos augimą.
Jis siūlo valstybei imtis veiksmų ir per ateinančius dvejus metus sumažinti reguliavimus, pagal Europos Sąjungos reikalavimus.
„Didžiausias skaudulys yra turbūt viešojo sektoriaus neefektyvumas. Viešasis sektorius turi padėti, o ne stabdyti naujas inovacijų verslo iniciatyvas. Todėl reikėtų būtinai siekti iki tų pačių 2027 m. sumažinti biurokratinę naštą 30 proc.“ – siūlė jis.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma.
Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).
Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
