Pasak jo, jei tai tęsis ir toliau, šalies konkurencingumas gali kristi, o ekonomikos augimas gali sustoti, kaip tai įvyko Estijoje.
„Sakyti, kad viskas, toliau plaukiame ir 12,5 proc. didiname minimalų atlyginimą kiekvienais metais – labai neužilgo bus ir estiškas scenarijus. Tam tikrų ženklų yra – BVP Lietuvos didėja, labai tikėtina, kad Lietuvos BVP augimas trečiąjį metų ketvirtį bus pirmoje vietoje visoje euro zonoje, bet jei mes žiūrime produktyvumą, BVP tenkantį vienam dirbančiajam, jis jau mažėja beveik tris metus“, – ketvirtadienį Lietuvos verslo forume kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas tikina, kad pastarasis BVP augimas buvo susijęs su imigracijos į Lietuvą banga, kuri įvyko pastaraisiais metais.
Jo teigimu, imigrantai įsidarbina labai siaurame, daug pridėtinės vertės nekuriančiame sektoriuje, kuris nėra pajėgus kurti aukšto lygio klestinčią ekonomiką.
Tą BVP pakėlė imigrantai, bet vieno imigranto kuriama pridėtinė vertė yra daug mažesnė nei čia jau dirbančių asmenų pridėtinė vertė.
70 proc. imigrantų įsidarbino pavežėjais ir kurjeriais – viso to reikėjo, jie užėmė laisvas darbo vietas, sukūrė didesnį BVP, bet čia nėra ilgalaikio klestėjimo pagrindas. Nesukursi klestinčios Lietuvos per nekvalifikuotos darbo jėgos imigraciją“, – aiškino jis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių.
Tai – 20,4 tūkst. daugiau nei prieš metus.
Du trečdalius sudarė baltarusiai ir ukrainiečiai. Uzbekų, dirbančių Lietuvoje, skaičius perkopė 6 tūkst.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje taip pat darbavosi 5,6 tūkst. kirgizų ir 4,6 tūkst. Tadžikistano piliečių.
