Iš pagrindų pažvelgė į tai, kaip gyvensime kitąmet: kai kuriems našta bus sunkiai pakeliama

„Citadale“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, jog kitų metų biudžetas, kaip ir šiemet, yra agresyvus išlaidų ir biudžeto deficito atžvilgiu.

„Biudžeto išlaidos auga 12 proc. lyginant su 2024 m. ir dvigubai sparčiau nei pajamos (+5,9 proc. lyginant su 2024 m.)“, – tokią savo nuomonę grindė A.Izgorodinas.

Jis taip pat pridūrė, jog biudžeto deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai reiškia, jog tik „per plauką“ atitiks Mastrichto kriterijų.

„Žiūrint iš makroekonominės prizmės, pagrindinis aspektas ir pagrindinė rizika yra tai, kad 2025 m. biudžeto išlaidos auga labai agresyviai, t.y. 12 proc., o biudžeto išlaidų augimas bus dvigubai spartesnis nei biudžeto pajamų augimas. Kitaip sakant, tam, kad biudžeto deficitas 2025 m. neviršytų 3 proc. BVP, būtina užtikrinti, kad biudžeto pajamų planas būtų pilnai įgyvendintas, o tam reikia ekonomikos augimo. Šia prasme matau ir teigiamų, ir neigiamų rizikų“, – komentavo A.Izgorodinas.

„Citadele“ banko prognozėmis, kitąmet. pasaulio centriniams bankams toliau karpant palūkanas, Lietuvos realaus BVP augimas paspartės iki 2,8 proc., o infliacija – iki 2,7 proc. Spartesnis realaus BVP augimas ir spartesnė infliacija, anot A.Izgorodino, yra gera žinia biudžetui.

„Tačiau matome ir rizikų dėl ekonomikos augimo, kurios gali paveikti pagrindinį Lietuvos ekonomikos komponentą – pramonę. Šiuo metu Vokietijos pramonės įmonių lūkesčiai yra tokie pat prasti kaip 2020 m. birželį ir krenta kaip akmuo. Vokietija yra didžiausia Lietuvos pramonės ir eksporto rinka, todėl sparčiai gilėjančios pramonės recesijos Vokietijoje negalima ignoruoti – gali būti, kad vietoje tolesnio pramonės ir eksporto augimo, 2025 m. turėsime Lietuvos eksporto stagnaciją.

Jei tai įvyktų, atitinkamai turėsime lėtesnį ekonomikos augimą bei prastesnius biudžeto pajamų surinkimo rezultatus. Nors labiau tikime scenarijumi, pagal kurį biudžeto pajamų planas bus įvykdytas, neatmetame ir rizikingo scenarijaus tikimybės“, – dėmesį atkreipė A.Izgorodinas.

Ekonomistas taip pat akcentavo gerą naujieną – kitąmet valstybės skolos lygis vis dar bus tvarus, tad jei iškiltų didesnių išlaidų būtinybė, jas būtų galima finansuoti skolos sąskaita.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacija (LVK) džiaugiais, jog biudžeto nediktuoja rinkiminis ciklas, kadangi, kaip teigiame atsiųstame pranešime, šiame biudžete nematyti pigaus politinio pataikavimo.

Vis dėlto verslo atstovai neigiamai įvertino tai, kad kitąmet ketinama skirti mažiau lėšų gynybai, nei faktiškai skirta šiais metais.

„Tikimės, kad kaip ir eilę metų prieš tai, Lietuvos ekonomikos augimas viršys lūkesčius, verslas užsidirbs daugiau, suneš daugiau lėšų į biudžetą, o tai suteiks metų eigoje galimybę papildomai finansuoti gynybos reikmes“, – viliasi LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

LVK pastebėjo, kad augant valstybės biudžeto įplaukoms, kai kuriems politiniams klausimams yra skiriamas didesnis dėmesys.

„Šis biudžetas parodo, kad kai yra politinė valia – Vyriausybė pinigų gali rasti. Todėl tenka tik apgailestauti, kad mes visi pusę metų laužėme ietis dėl kelių šimtų milijonų gynybos finansavimo didinimui. Vyriausybė be didesnės diskusijos kiekvienais metais randa gerokai daugiau lėšų – ar tai būtų neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimui ir mokytojų atlyginimams, kaip eilę metų prieš tai, ar daugiau kaip 600 mln. eurų spartesniam pensijų augimui šiais metais“, – teigė A.Romanovskis.

Paskelbtą infrastruktūros fondo, kuris per 2025–2027 m. siektų investuoti 1 mlrd. eurų, idėją konfederacija įvertino pozityviai, mat toks fondas, kaip teigiama LVK atsiųstame pranešime, leis pritraukti kapitalo ekonomiškai atsiperkantiems valstybei svarbiems projektams. Tuo metu privataus kapitalo prisidėjimas užtikrins, kad investicijos būtų rentabilios, o fondo veikla – skaidri.

Vis tik verslo atstovai neslėpė, jog juos neramina siūlymas mažinti finansavimą keliams.

„Lietuvoje yra 109 blogos būklės viadukai ir tiltai, jų skaičius auga ir jie yra taisomi lėčiau, nei reikėtų. LVK ragina spręsti finansavimo keliams šaltinių klausimą, nes jo nesprendžiant gyventojai ir verslas gali patirti didesnius kaštus“, – buvo rašoma atsiųstame pranešime.

Pristatytą pirminį kitų metų biudžeto projektą trečiadienį įvertino ir daugiau ekonomistų. Jie sutarė, jog tai dosnus, „rinkiminis“ ir išlaidų atžvilgiu agresyvus nueinančios Vyriausybės viešųjų finansų planas, kurį kritikuoti naujajai valdžiai vietos palikta mažai.

Tiesa, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, jog išlaidos didinamos didžiajai daliai valstybei svarbių sektorių, tačiau ne krašto apsaugos finansavimui.

„Skelbiama, kad krašto apsaugos finansavimui numatyta 3 proc. bendro vidaus produkto, tai tiek pat iš esmės, net šiek tiek mažiau, (nei šių metų gynybos biudžetas – ELTA), kaip aš suprantu, bent jau pagal paskutinę komunikaciją“, – Eltai trečiadienį sakė Ž.Mauricas.

„Tikėjausi ženkliai kuklesnio biudžeto. (...) Planuojamas deficitas siekia 3 proc. bendro vidaus produkto, nepaliekant jokio fiskalinio manevro laisvės, jeigu prireiks metų eigoje didinti išlaidas arba jeigu pajamos bus mažesnės negu prognozuojama“, – tikino jis.

Ekspertas abejojo ir siūlymais didinti atlyginimus.

„Atlyginimai viešajame sektoriuje (...) augs gerokai sparčiau negu vidurkis šalies ir gerokai sparčiau nei auga ekonomika ir, be abejo, ženkliai sparčiau negu auga kainos. Šiais metais vidutinė metinė infliacija sieks apie 1 proc., kitais metais – apie 2 proc., tai tas infliacijos sumažėjimas yra ir nėra didelio poreikio (atlyginimų – ELTA) didinti dviženkliais skaičiais“, – dėstė Ž.Mauricas.

Tuo metu „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, jog biudžete yra dalykų, kurie atliepia partijų rinkimines ambicijas.

„Suplanuoti socialinių išlaidų augimo tempai bei atlyginimų didinimo sparta atliepia nemažos dalies partijų rinkimines ambicijas, taigi, būsimai valdžiai tikrai bus sudėtinga kritikuoti šios valdžios palikimą, ar reikšmingai pasigerinti rinkėjui“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.

Numačius NPD palikti tokį patį, ekonomistė tokį sprendimą siejo su tuo, kad kėlimui nebeliko lėšų.

„Šių dydžių (NPD ir MMA – ELTA) lenktynės, panašu, niekada nesibaigs, nes biudžete visada atsiras kitų prioritetų. Tai nėra dėkinga situacija, nes šių dydžių suvienodinimas įneštų racionalumo į Trišalės tarybos diskusijas dėl MMA kėlimo, profsąjungų bei rinkėjams pataikaujančių politikų apetitą varžytų objektyvios biudžeto galimybės“, – komentavo ekspertė.

O Ž.Mauricas pastebėjo, jog kai kuriems šaliems gyventojams gali didėti mokestinė našta.

„Gal ne toks pastebimas dalykas, bet jeigu įšaldai NPD didinimą, o kiti atlyginimai daugiau mažiau didės, tai (...) aritmetiškai mokesčių našta didės, ir kam didės – dirbantiesiems žmonėms ir uždirbantiesiems mažesnes pajamas“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

Na, o SEB banko ekonomistui Tadui Povilauskui, pamačius pristatytą kitų metų biudžetą, kilo vienas klausimas.

„Pamačius ką tik paskelbtą 2025 m. biudžeto projektą, norisi klausti, kodėl dabartinė valdžia jo neskelbė prieš rinkimus: nes jis labai socialdemokratiškas ir naujajai valdžiai nepaliekant jokio potencialo pasirodyti ir dar kažkokias išlaidas labiau padidinti“, – feisbuke nuomone pasidalijo jis.

Kaip mano ekonomistas, nors siūlomas biudžetas rodo skatinančią ekonomikos valdžios politiką, tai bus daroma trumpuoju laikotarpiu. Tai – signalas visiems su vartojimu dirbantiems verslams.

„Nes tai akivaizdžiai į socialinę politiką orientuotas biudžetas, kuris yra ankstesnių įsipareigojimų didinti pensijas (ir formulės, pagal kurią skaičiuojami pensijų pokyčiai), švietimo ir sveikatos sektoriaus finansavimą pasekmė. Būtent finansavimas šioms sritims kitąmet augs labiausiai ir labiau negu augs nominalus BVP. Tačiau tai trumpalaikę įtaką ekonomikai darantys sprendimai. Ir kaip ankstesniais metais mus gelbėja tai, kad investicijos į ilgalaikį ekonomikos augimą bus daromos iš ES pinigų, kurių kitąmet bus išleista dar daugiau“, – komentavo T.Povilauskas.

Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, jog biudžete yra itin gerų naujienų Lietuvos senjorams.

„Vidutinė senatvės pensija 2025 m. didės 12,3 proc. ir tai labai geros žinios pensininkams, nes pensijos pokyčiai bus gerokai didesni negu infliacija. Ir priminsiu, kad pensijos auga netgi sparčiau negu šiemet, nors darbo užmokesčio pokyčiai, prognozuojami, bus mažesni“, – įraše biudžetą aptarė T.Povilauskas.

Projekte numatyta, kad visų valstybės biudžetų, įskaitant „Sodros“ ir sveikatos draudimo, pajamos sieks 30,2 mlrd., o išlaidos – 34,4 mlrd. Tai, anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos, reiškia, kad biudžetas ir toliau bus deficitinis – biudžeto deficitas sieks maksimalią leidžiamą 3 proc. BVP ribą. O valstybės skolos lygis nuo šiemet esančių 39,4 proc. augs iki 43,2 proc. BVP.

„Vyriausybė turi unikalią galimybę kryptingai mažinti perteklines administracines paslaugas ir besidubliuojančias funkcijas. Projektuojant nuosaikesnį išlaidų didinimą neprioritetinėms sritims, galima sukurti paskatas optimizuoti viešąjį sektorių ir tuo pačiu – užtikrinti augantį tikrųjų prioritetų finansavimą“, – sakė E.Leontjeva.

Ji pabrėžė, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti skirstomos ne inertiškai, o konkretiems tikslams, nustatant aiškius rodiklius, kuriuos norima pasiekti mokesčių mokėtojų pinigais. O finansiniams metams pasibaigus, turėtų būti įvertinama, ar tikslai pasiekti, ir pagal tai formuoti ateinančių laikotarpių biudžetus.

„Tik taip užtikrintume, kad mokesčių mokėtojų pinigai panaudojami taupiai ir rezultatyviai, išvengtume inertiško finansavimo didinimo įvairioms įstaigoms panašia proporcija, nekvestionuojant veiklų ir procesų reikalingumo ir efektyvumo“, – kalbėjo ekonomistė.

Atsakingas biudžeto planavimas, jos teigimu, leistų išvengti mokesčių didinimo ateityje. Valdžios išlaidavimą riboja konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas, skirtas išvengti mokesčių didinimo, nulemto augančių skolos tvarkymo kaštų. Lietuva, anot ekonomistės, jau penkerius metus šio įstatymo nepaiso – per šį laikotarpį valstybės skola išaugo beveik 15 mlrd. eurų.

Valstybės kontrolės skaičiavimais, palūkanų našta ir toliau augs ir 2027 m. turėtų pasiekti 1,3 proc. BVP, arba 1 mlrd. eurų. Būtent tokia suma, pasak E.Leontjevos, mažės valstybės galimybės finansuoti viešąsias paslaugas, socialinę apsaugą ir kitas sritis.

„Nei mokesčių, nei valstybės skolos didinimas neturėtų būti valdžios neefektyvumo padengimo šaltiniu. Priešingu atveju našta valstybei dėl augančių palūkanų arba dėl mokesčių gali tapti nepakeliama, ir nebebus galimybės jos uždengti naujomis skolomis ar dar didesniais mokesčiais“, – kalbėjo LLRI prezidentė.