„Atkreipsiu dėmesį, kad yra pozityvių dalykų. Tikrai yra socialdemokratinės pakraipos sprendimų. Pirmiausiai kalbu apie MMA ir pensijų didinimą, kuris bus spartesnis nei vidutinio darbo užmokesčio didėjimas. Politika, kurią pradėjome nuo 2019 m., tęsiama jau beveik 5 metus iš eilės“, – Briuselyje žurnalistams teigė G.Nausėda.
„Pasigedau NPD pakėlimo. Tai būtų labai logiška atsižvelgiant į tai, kad visų pirma norime gerinti pažeidžiamų visuomenės grupių situaciją. Tam būtų reikėję 50 eurų padidinti šį dydį – 80 mln. eurų iš biudžeto, 0,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis tiek būtume paklaidos su Mastrichto kriterijumi ribose“, – komentavo jis.
G.Nausėdos vertinimu, taip pat buvo galima rinktis taikyti Prezidentūros siūlymą – NPD didinti už kiekvieną vaiką.
Šalies vadovas vertino, kad nors padidinus NPD būtų peržengta Mastrichto kriterijaus riba, planuojant ankstesnius biudžetus deficitas visada buvo mažesnis nei tikėtasi. „Tiek pastaraisiais metais, tiek geroką dalį ankstesnių metų, mums visada pavykdavo, kad realybėje deficitas buvo mažesnis, nei planuota. Tad tikrai dar nesame išėję už finansinės disciplinos ribų“, – komentavo jis.
Taip pat G.Nausėda išreiškė nusivylimą 3,03 proc. nuo BVP siekiančiu finansavimu gynybai. Anot jo, nedidinant lėšų skirtų saugumui, Lietuva nesugebės įvykdyti planų. „Kalbant apie kitus dalykus, šiek tiek nuvylė požiūris į nacionalinį saugumą. Šiais metais pasitempėme ir pasiekėme 3,2 proc. nuo BVP. Kitais metais darome žingsnį atgalios ir nesame numatę didinti vėliau. Tai sunkiai atliepia nustatytus ambicingus planus“, – vertino G.Nausėda.
„Su tokiu finansavimu nacionalinės divizijos nesukursime. Korekcijos bus būtinos“, – tvirtino jis.
Taip pat šalies vadovą nustebino 2026 m. ir 2027 m. planuojamas Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžeto mažinimas. „Nemaloniai nustebino požiūris į VSD. Nežinau, ar čia yra kažkokių asmeniškumų, bet jų būti neturėtų kalbant apie itin svarbią saugumui instituciją. Tai, kad kitiems metams numatoma keliais milijonais eurų padidinti, o po to vėl mažinti, man nesuvokiama“, – komentavo jis.
Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025–2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, ES šalys, tarp jų ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Gitanas NausėdaLietuvos valstybės biudžetasNeapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)
Rodyti daugiau žymių
