„NPD praeitais metais augo 20 proc., o MMA – 10 proc. Todėl sakyčiau, sprendimai padaryti avansu. NPD didinimas buvo susijęs su mokesčių pertvarka, kuri nebuvo padaryta. Vietos jam didinti nebėra“, – po biudžeto pristatymo žurnalistams kalbėjo G. Skaistė.
„NPD formulėje įrašyta MMA. Tai, net nedidinant maksimalaus NPD, jis išsiplėtė“, – patikino ministrė.
NPD kitąmet, kaip planuojama biudžete, turėtų išlikti toks, koks ir šiemet – siekti 747 eurus.
Ministrė pabrėžė, kad šioje kadencijoje NPD dydis buvo smarkiai artinamas prie MMA. Ji priminė, kad nuo 54 proc. siekusio santykio 2019 m., NPD 2024 m. jau prilygo 81 proc. MMA.
„Pats planas priartinti NPD prie MMA per penketą metų buvo vienareikšmiškai vykdoma“, – tvirtino ji.
Anot G. Skaistės, tokiems sprendimams biudžete „neliko erdvės“ dėl poreikio vykdyti įstatymuose įtvirtintus įsipareigojimus mokytojams, pensininkams ir gydymo sektoriaus atstovams.
„Kadangi poreikiai ateinantys iš praeitų metų yra dideli, įskaitant mokytojų atlyginimą, indeksavimus. Dėl to visa erdvė, kuri galima buvo išnaudoti, buvo naudota įsipareigojimams“, – pabrėžė ji.
Trečiadienį Vyriausybei buvo pristatytas 2025 m. valstybės biudžeto projektas. Jame numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mlrd. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus „į rankas“
Taip pat numatoma, kad 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.
Skaičiuojama, kad 2025 m. biudžetų išlaidos, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų sudarys 30,3 mlrd. eurų – didžiausią dalį, 11,5 mlrd. eurų sudarys išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai – 4,4 mlrd. eurų ir švietimui – 4,3 mlrd. eurų.
Bendroms valstybėms paslaugoms numatoma 2,5 mlrd. eurų išlaidų, gynybai – 2,5 mlrd. eurų, ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų, o viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 994 mln. eurų.
Galiausiai poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 909 mln. eurų išlaidų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 678 mln. eurų, aplinkos apsauga – 438 mln. eurų.
Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.
G. Skaistei „apmaudu“ dėl pilna apimtimi neįgyvendintos mokesčių reformos
Esamos valdančiosios daugumos Seimo kadencijai artėjant link pabaigos, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad per ketverius metus pavyko priimti dalį mokestinių pakeitimų, numatytų nepriimtoje mokesčių reformoje, tačiau apgailestauja, kad jos įgyvendinti nepavyko pilna apimtimi. Visgi, anot ministrės, reformos klausimas lieka atviras naujos sudėties Vyriausybei.
„Apmaudu, kad (reforma – ELTA) nebuvo įgyvendinta, matyt, pilna apimtimi, tačiau atkreipčiau dėmesį, kad apie trečdalis pasiūlymų, kurie buvo pasiūlyti su mokesčių pakeitimais, jie yra priimti“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Visko sutarti nepavyko – matyt, politika toks dalykas, kur susitarimas yra aukščiau visko ir jeigu to sutarimo nepavyksta pasiekti, matyt, sprendimams ir nelemta būti įgyvendintiems“, – akcentavo ji.
Visgi, ministrės teigimu, tie mokestiniai pakeitimai, kurie buvo priimti, prisidės prie ekonomikos augimo ir teisingesnės mokesčių sistemos.
Seimas priėmė Vyriausybės teiktą Gynybos fondą projektą, krašto gynybos ir vokiečių brigados reikmėms padidino pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakėlė akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.
Anot G. Skaistės, dabartinės valdančiosios daugumos pilna apimtimi nepriimta mokesčių reforma turės išlikti naujos sudėties parlamento bei Ministrų kabineto darbų programoje, nes ir toliau galios Europos Sąjungos (ES) Lietuvai teikiamos rekomendacijos.
„Tikiu kad šitas klausimas bet kokiu atveju lieka atviras – tarptautinės institucijos šias rekomendacijas Lietuvai teikia daugiau nei 12 metų (...) Kita Vyriausybė vienu ar kitu formatu prie tų klausimų turės grįžti“, – pažymėjo G. Skaistė.
Priimti mokesčių reformą per pirmus metus yra žadėjusi Vilija Blinkevičiūtė – socialdemokratų partijos, pirmajame Seimo rinkimų ture daugiamandatėje apygardoje gavusios daugiausia balsų, lyderė.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
