Kaip mano ekonomistas, nors siūlomas biudžetas rodo skatinančią ekonomikos valdžios politiką, tai bus daroma trumpuoju laikotarpiu. Tai – signalas visiems su vartojimu dirbantiems verslams.
„Nes tai akivaizdžiai į socialinę politiką orientuotas biudžetas, kuris yra ankstesnių įsipareigojimų didinti pensijas (ir formulės, pagal kurią skaičiuojami pensijų pokyčiai), švietimo ir sveikatos sektoriaus finansavimą pasekmė. Būtent finansavimas šioms sritims kitąmet augs labiausiai ir labiau negu augs nominalus BVP.
Tačiau tai trumpalaikę įtaką ekonomikai darantys sprendimai. Ir kaip ankstesniais metais mus gelbėja tai, kad investicijos į ilgalaikį ekonomikos augimą bus daromos iš ES pinigų, kurių kitąmet bus išleista dar daugiau“, – komentavo T.Povilauskas.
Valstybės biudžeto išlaidos auga 11,9 proc., kai šalies ekonomika planuojama, didės 5,4 proc., o biudžeto pajamos 7,2 proc. Anot jo, šie skaičiai rodo, kad išlaidaujama bus daug. Tuo metu matyti, kad prognozuojamas pajamų surinkimas smarkiai nesikeis.
„Toks planuojamas 3 proc. BVP biudžetas yra didesnis negu tikėjomės, bet kartu nėrastebinantis atsižvelgus į keletą kuklių viešojoje erdvėje buvusių premjerės ir finansų ministrės komentarų, kaip dėliojamas biudžetas. Nepanašu, kad išsiskirsime pagal biudžeto deficitą savo regione – lenkai turės daug didesnį deficitą (bet jie ir krašto apsaugai išleis daugiau), estai ir latviai, matyt, dėliosis apie 3 proc. BVP biudžeto deficitą taip pat.
Gynybai finansavimas didėja 293 mln. eurų ir akivaizdu, kad ne didesnis finansavimas gynybai yra pagrindinis augančio deficito šaltinis (nes, palyginti su BVP, šiemet faktinės išlaidos krašto gynybai bus netgi didesnės negu prognozuojamos kitąmet – tiesa, kitąmet vėl bus palikta galimybė skolintis papildomai.).
Kaip ir palikta galimybė papildomai skolintis keliams, kas perspėja, kad jeigu ekonomika neaugs greičiau negu planuota, galimas dar didesnis deficitas negu planuojama dabar. Kita vertus, ši vyriausybė turi istoriją, kad faktinis deficitas dažniausiai buvo gerokai mažesnis negu prognozuojamas“, – vertinimu pasidalijo ekonomistas.
Išlaidos palūkanoms didėja 83 mln. eurų (apie 0,1 proc. BVP). Tai, pasak jo, nėra daug.
Kaip ir buvo tikimasi, neapmokestinamasi pajamų dydis kitąmet nesikeičia. Kodėl? Nes nebeliko iš to, ką daryti. Spėjama, kad dėl to iš žmonių ir opozicinių partijų kils nepasitenkinimas.
„Kiek nustebino tai, kad šių besibaigiančių metų biudžeto deficitą Finansų ministerija prognozuoja 2,2 proc. BVP, kas yra daugiau negu tikėjomės (priminsiu, kad I pusm. slenkantis 12 mėn. biudžeto deficitas buvo tik 1,2 proc. BVP). Galbūt tai pasekmė to, kad antrą pusmetį sukris nemažai neseniai skelbtų investicijų krašto apsaugai, kurios nebuvo įtrauktos į šių metų biudžetą, bet jos finansuojamos skolinantis.
„Sodros“ biudžeto pajamos augs 9,1 proc., išlaidos 11,7 proc. Pajamos augs truputį sparčiau negu darbo užmokesčio fondas, bet pajamos toliau lenks išlaidas ir rezervas kaupsis, tik lėčiau (+740 mln. eurų).
Vidutinė senatvės pensija 2025 m. didės 12,3 proc. ir tai labai geros žinios pensininkams, nes pensijos pokyčiai bus gerokai didesni negu infliacija. Ir priminsiu, kad pensijos auga netgi sparčiau negu šiemet, nors darbo užmokesčio pokyčiai, prognozuojami, bus mažesni“, – įraše biudžetą aptarė T.Povilauskas.
Kaip gyvensime kitąmet: dosnus rinkiminis biudžetas
Kitų metų valstybės biudžetą įvertino ir Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Suplanuoti socialinių išlaidų augimo tempai bei atlyginimų didinimo sparta atliepia nemažos dalies partijų rinkimines ambicijas, taigi, būsimai valdžiai tikrai bus sudėtinga kritikuoti šios valdžios palikimą, ar reikšmingai pasigerinti rinkėjui, mano ekonomistė.
12 proc. išlaidų augimas gerokai lenkia prognozuojamą nominalaus BVP augimo tempą, tad turėsime dar vienus ekspansinės fiskalinės politikos metus. Ką tai reiškia? Gyventojams – didesnes viešojo sektoriaus algas, aukštesnius atlyginimus žemiausias pajamas gaunantiems, dviženkliais tempais kilsiančias pensijas ir didesnes kitas socialines išmokas. Tai įlies energijos ekonomikos atsigavimui, gerins vidaus vartojimo apetitą.
Šie pinigai ekonomikoje nueina palyginti trumpą kelionę, tad poveikis nėra ilgalaikis ir iš jų minta palyginti trumpa grandinė. Kita vertus, ateinantys metai bus dosnūs ir struktūrinių fondų bei Atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo pinigais, kurie investuojami į ekonomiką ir jų kelionė yra ilgesnė.
Kaip aiškina I.Genytė-Pikčienė, kadangi valdžios sektoriaus išlaidų augimas gerokai lenkia numatomą pajamų augimą, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas jau plane siekia 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Tai nėra dėkinga situacija, nes nepasiliekame jokios erdvės manevrui ir didėja rizika pažeisti fiskalinės drausmės raudonas linijas, jei palankios prognozės nepasiteisintų. Už tokius pažeidimus baudžia ir Europos komisija, grasindama perteklinio deficito procedūromis, ir finansų rinkos didesne skolinimosi kaina. Vis dėlto, gera ekonomikos augimo inercija, iki šiol demonstruota nepriekaištinga fiskalinė drausmė, žema valdžios sektoriaus skola veiks kaip savotiški saugikliai. Be to, tikrai sau negalime leisti taupyti ypač gynybos ir krašto apsaugos srityje“, – biudžetą įvertino banko ekonomistė.
Akivaizdu, kad buvo atsiribota nuo siekio palaipsniui prilyginti neapmokestinamąjį dydį (NPD) ir minimalią mėnesinę algą (MMA), nes NPD nebeliko lėšų padidinti. Šių dydžių lenktynės, panašu, niekada nesibaigs, nes biudžete visada atsiras kitų prioritetų. Tai nėra dėkinga situacija, nes šių dydžių suvienodinimas įneštų racionalumo į Trišalės tarybos diskusijas dėl MMA kėlimo ir profsąjungų bei rinkėjams pataikaujančių politikų apetitą varžytų objektyvios biudžeto galimybės.
Bendra MMA bus didinama 12,3 proc. „Dosniai atrodo ir itin spartus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas – sveikatos sistemos darbuotojams atlyginimai didės dešimtadaliu, švietimo ir kultūros – 8 proc. Visi šie sprendimai ir toliau kaitins darbo rinkos įtampas ir vidutinių atlyginimų augimo tempus ir, tikėtina, faktinis atlyginimų augimas gerokai lenks šiaip jau santūrias Finansų ministerijos šio rodiklio prognozes.
Tai naudinga perkamajai galiai, bet žalinga tiek eksportuojančių, tiek vidaus įmonių konkurencingumui. Jau dabar stebime, kaip aukšti atlyginimų augimo tempai verčia užsidaryti kai kurių pramonės šakų įmones (pvz. siuvimo), algoms kylant dviženkliais tempais ir toliau negalinčių konkuruoti įmonių ratas gali plėstis“, – mano ji.
Nei mokesčių, nei valstybės skolos didinimas neturėtų dengti valdžios neefektyvumo
Nei mokesčių, nei valstybės skolos didinimas neturėtų būti valdžios neefektyvumo padengimo šaltiniu, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva, komentuodama trečiadienį Vyriausybės paviešintą 2025 m. valstybės biudžeto projektą.
Projekte numatyta, kad visų valstybės biudžetų, įskaitant „Sodros“ ir sveikatos draudimo, pajamos sieks 30,2 mlrd., o išlaidos – 34,4 mlrd. Tai reiškia, kad biudžetas ir toliau bus deficitinis – biudžeto deficitas sieks maksimalią leidžiamą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą. Valstybės skolos lygis nuo šiemet esančių 39,4 proc. augs iki 43,2 proc. BVP.
„Vyriausybė turi unikalią galimybę kryptingai mažinti perteklines administracines paslaugas ir besidubliuojančias funkcijas. Projektuojant nuosaikesnį išlaidų didinimą neprioritetinėms sritims, galima sukurti paskatas optimizuoti viešąjį sektorių ir tuo pačiu – užtikrinti augantį tikrųjų prioritetų finansavimą“, – sako E.Leontjeva.
Ji pabrėžia, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti skirstomos ne inertiškai, o konkretiems tikslams, nustatant aiškius rodiklius, kuriuos norima pasiekti mokesčių mokėtojų pinigais. Finansiniams metams pasibaigus, turėtų būti įvertinama, ar tikslai pasiekti, ir pagal tai formuoti ateinančių laikotarpių biudžetus.
„Tik taip užtikrintume, kad mokesčių mokėtojų pinigai panaudojami taupiai ir rezultatyviai, išvengtume inertiško finansavimo didinimo įvairioms įstaigoms panašia proporcija, nekvestionuojant veiklų ir procesų reikalingumo ir efektyvumo“, – kalbėjo ekonomistė.
Atsakingas biudžeto planavimas, jos teigimu, leistų išvengti mokesčių didinimo ateityje. Valdžios išlaidavimą riboja konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas, skirtas išvengti mokesčių didinimo, nulemto augančių skolos tvarkymo kaštų. Lietuva jau penkerius metus šio įstatymo nepaiso – per šį laikotarpį valstybės skola išaugo beveik 15 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolės skaičiavimais, palūkanų našta ir toliau augs ir 2027 m. turėtų pasiekti 1,3 proc. BVP, arba 1 mlrd. eurų. Būtent tokia suma mažės valstybės galimybės finansuoti viešąsias paslaugas, socialinę apsaugą ir kitas sritis. Fiskalinės drausmės taisyklių nepaisyti Vyriausybė ketina ir kitąmet.
„Nei mokesčių, nei valstybės skolos didinimas neturėtų būti valdžios neefektyvumo padengimo šaltiniu. Priešingu atveju našta valstybei dėl augančių palūkanų arba dėl mokesčių gali tapti nepakeliama, ir nebebus galimybės jos uždengti naujomis skolomis ar dar didesniais mokesčiais“, – kalbėjo LLRI prezidentė.
