Vyriausybės trečiadienį priimtas biudžeto projektas bus teikiamas Seimui, tikėtina, kad jį priims jau naujosios sudėties parlamentas, įnešęs savų korekcijų. Projekte numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.
Ž. Mauricas: didėja išlaidos švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, bet ne gynybai
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlomą biudžeto projektą vertina kaip „dosnų“ ir priduria – išlaidos didinamos didžiajai daliai valstybei svarbių sektorių, tačiau ne krašto apsaugos finansavimui.
Šiemet gynybos biudžetui pasiekus 3,1 proc. BVP vertę, kitąmet jam fiksuojama suma turėtų siekti 3,03 proc., tačiau paliekama mažai laisvės, ekonomisto teigimu, išlaidas auginti metų eigoje.
„Skelbiama, kad krašto apsaugos finansavimui numatyta 3 proc. bendro vidaus produkto, tai tiek pat iš esmės, net šiek tiek mažiau, (nei šių metų gynybos biudžetas – ELTA), kaip aš suprantu, bent jau pagal paskutinę komunikaciją. Mes šių metų duomenų neturime, bet grubiai tariant, panašus lygis kaip ir šiais metais – biudžeto deficito tai neturėtų didinti papildomai. Šiais metais (...) labai didėja išlaidos socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai. (...) Esmė, kad labai didėja išlaidos kitoms sritims, ne krašto apsaugai“, – Eltai trečiadienį sakė Ž. Mauricas.
„Tikėjausi ženkliai kuklesnio biudžeto. (...) Planuojamas deficitas siekia 3 proc. bendro vidaus produkto, nepaliekant jokio fiskalinio manevro laisvės, jeigu prireiks metų eigoje didinti išlaidas arba jeigu pajamos bus mažesnės negu prognozuojama“, – tikino jis.
Ekonomisto teigimu, biudžetas priimamas labai „specifiniu metu“, tarprinkiminiu ir valdžių pasikeitimo laikotarpiu.
„Buvo siūlymas perkelti Seimo rinkimus į pavasarį, tai būtų logiškiau. Ir jeigu kaip ir dabar (biudžetas – ELTA) paskelbiamas dar nepasibaigus rinkimams, tai į tą reikėtų atkreipti dėmesį“, – akcentavo Ž. Mauricas.
„Tas poreikis labiau galimai yra susijęs su dar nepasibaigusiais rinkimais. Nes paprastai tas biudžetas rinkiminiais metais, kadangi rinkimai vyksta Lietuvoje rudens pabaigoje, (...) atlieka ir tam tikrą viešųjų ryšių funkciją“, – tikino jis.
Ekspertas abejoja ir siūlymais didinti atlyginimus. Biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
„Atlyginimai viešajame sektoriuje (...) augs gerokai sparčiau negu vidurkis šalies ir gerokai sparčiau nei auga ekonomika ir, be abejo, ženkliai sparčiau negu auga kainos. Tai klausimas, ar tikrai dabar reikia tiek didinti atlyginimus. (...) Šiais metais vidutinė metinė infliacija sieks apie 1 proc., kitais metais – apie 2 proc., tai tas infliacijos sumažėjimas yra ir nėra didelio poreikio (atlyginimų – ELTA) didinti dviženkliais skaičiais“, – dėstė Ž. Mauricas.
Dosnus biudžetas, agresyvus išlaidų atžvilgiu
Tuo tarpu banko „Citadelė“ vyriausias ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog siūlymai yra agresyvūs išlaidų ir biudžeto deficito atžvilgiu. Lyginant su 2024 m., išlaidos auga 12 proc. ir dvigubai sparčiau nei pajamos, biudžeto deficitas sieks 3 proc. BVP ir „per plauką“ atitiks Mastrichto kriterijų.
„Tam, kad biudžeto deficitas 2025 m. neviršytų 3 proc. BVP, būtina užtikrinti, kad biudžeto pajamų planas būtų pilnai įgyvendintas, o tam reikia ekonomikos augimo. (...) Pasaulio centriniams bankams toliau karpant palūkanas, Lietuvos realaus BVP augimas paspartės iki 2,8 proc., o infliacija iki 2,7 proc. Spartesnis realaus BVP augimas ir spartesnė infliacija yra gera žinia biudžetui“, – komentare Eltai trečiadienį teigė A. Izgorodinas.
Tam pritaria ir „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė – anot jos, parengtas „itin dosnus“ biudžeto projektas, paliekantis mažai vietos kritikai.
„Suplanuoti socialinių išlaidų augimo tempai bei atlyginimų didinimo sparta atliepia nemažos dalies partijų rinkimines ambicijas, taigi, būsimai valdžiai tikrai bus sudėtinga kritikuoti šios valdžios palikimą, ar reikšmingai pasigerinti rinkėjui“, – komentare teigė I. Genytė-Pikčienė.
Kitąmet taip pat numatyta didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1038 eurų „ant popieriaus“, o nepamokestinamųjų pajamų dydis (NPD) lieka toks pats – sieks 747 eurus.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, NPD stagnaciją galima siekti su tuo, kad kėlimui nebeliko lėšų.
„Šių dydžių (NPD ir MMA – ELTA) lenktynės, panašu, niekada nesibaigs, nes biudžete visada atsiras kitų prioritetų. Tai nėra dėkinga situacija, nes šių dydžių suvienodinimas įneštų racionalumo į Trišalės tarybos diskusijas dėl MMA kėlimo, profsąjungų bei rinkėjams pataikaujančių politikų apetitą varžytų objektyvios biudžeto galimybės“, – komentavo ekspertė.
Anot Ž. Maurico, keliamas MMA ir stagnuojantis NPD – mokesčių didinimo siūlymai.
„Gal ne toks pastebimas dalykas, bet jeigu įšaldai NPD didinimą, o kiti atlyginimai daugiau mažiau didės, tai (...) aritmetiškai mokesčių našta didės, ir kam didės – dirbantiesiems žmonėms ir uždirbantiesiems mažesnes pajamas“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.
„Citadelė“ ekonomisto A. Izgorodino teigimu, biudžeto projekte numatoma valstybės skola išliks tvari – neviršys 60 proc. pagal Mastrichto kriterijaus ribą.
„Kitaip sakant, jeigu 2025 m. staiga iškiltų didesnių išlaidų būtinybė, šias papildomas išlaidas galėsime nesunkiai finansuoti skolos sąskaita“, – nurodė jis.
Augant ekonomikai, kyla rizikos dėl pramonės lūkesčių kritimo, ypač Vokietijoje, didžiausioje Lietuvos pramonės ir eksporto rinkoje.
„Gilėjančios pramonės recesijos Vokietijoje negalima ignoruoti. Gali būti, kad vietoje tolesnio pramonės ir eksporto augimo, 2025 m. turėsime Lietuvos eksporto stagnaciją. Jei tai įvyktų, atitinkamai turėsime lėtesnį ekonomikos augimą bei prastesnius biudžeto pajamų surinkimo rezultatus“, – aiškino A. Izgorodinas.
