Ekspertai pastebi, kad tai jau brandžios visuomenės požymis.
Į užsienį išvyko dar paauglystėje
„Kai nusprendžiau, kad noriu turėti savo namus, nė nedvejojau, kad jie turi būti Lietuvoje“, – prisipažino iš Alytaus kilęs Mantas Bosovecas, dirbantis komercijos vadovu tarptautinėje statybų kompanijoje.
Iš savo gimtojo miesto į Angliją jis išvyko būdamas šešiolikos. Tuo metu Anglijoje jau gyveno Manto tėvai, planavę pasilikti šioje šalyje visam laikui. Bet, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, pasikeitė ir planai – tėvai grįžo į Lietuvą, o Mantas su seserimi pasiliko Anglijoje.
Čia studijavo, o po studijų abu su seserimi pasirinko darbus statybų įmonėse. Mantas iš pradžių dirbo kelių tiesimo įmonėse, o prieš pora metų įsidarbino statybų įmonėje, kuri stato duomenų centrus visoje Europoje.
Ryšių su Lietuva Mantas niekada nebuvo nutraukęs: kiekvieną vasarą tiek mokydamasis, tiek vėliau, pradėjęs dirbti, parvažiuodavo pasisvečiuoti pas tėvus, susitikti su draugais. Bet atostogoms pasibaigus vėl grįždavo į Angliją.
Sąlyga darbdaviams – galimybė dirbti iš namų
Nusistovėjusį gyvenimo ritmą kaip ir daugeliui kardinaliai pakeitė prasidėjusi pandemija, be kitų pokyčių atnešusi ir darbo iš namų galimybę.
„Pradėjęs dirbti iš namų, supratau, kad tai labai patogu. Tad vėliau, derybų su darbdaviu metu, kėliau sąlygą, kad turėčiau galimybę vieną savaitę dirbti įmonėje, o kitą – nuotoliniu būdu. Viena įmonė dėl savo duomenų apsaugos politikos tokios galimybės suteikti negalėjo, tad darbo joje tiesiog atsisakiau“, – pasakojo Mantas.
Dabar jis dirba jam patinkančiu grafiku: vieną savaitę įmonėje, kitą – nuotoliu.
Dirbdamas nuotoliu vyras apsistodavo ir tėvų namuose, ir nuomojamuose būstuose. Pradėjęs galvoti apie savo namus, Mantas nedvejodamas apsisprendė, kad jie bus Lietuvoje ir rinkosi iš daugybės projektų, vertindamas ne tik juos, bet pirmiausia savo poreikius ir, žinoma, finansinius dalykus.
Prioritetas – rami ir patogi vieta
Daug ir dažnai keliaujančiam vyrui buvo svarbu, kad namų vieta būtų netoli oro uosto, kad būtų patogus susisiekimas su juo, gera infrastruktūra.
Jis nedegė noru įsikurti didmiestyje. „Kai kiekvieną savaitę skraidai, nuolat esi judesy ir šurmuly, dirbi megapoliuose, namų norisi ramesnėje vietoje“, – apie būsto vietos prioritetus kalbėjo Mantas.
Pirkti buto jis nenorėjo. „Statybų kokybė sunkiai kontroliuojama. Be to, daugelis parduodamų butų Lietuvoje yra 80 proc. baigtumo, likusiais darbai tektų užsiimti pačiam, o man tokių rūpesčių nesinori“, – prisipažino vyras. Anglijoje, kur Mantas pragyveno nemažai metų, nebaigti įrengti būstai neparduodami.
Dar viena priežastis, kodėl rinkosi namą, o ne butą – nepriklausomybė nuo kaimynų. Tai, kad teks rūpintis prie namo esančiu kiemu, jauno vyro nė kiek negąsdina – jį gali prižiūrėti, kaip tau patinka. „Gyvendamas name, viską sprendi ir viską darai pats“, – argumentus, kodėl jam geriau patinka gyventi name, vardijo Mantas.
Tiesa, jis pastebėjo, kad mėnesinė paskolos įmoka už namą šiek tiek didesnė, bet name ir vietos dvigubai daugiau nei bute.
Nuodugniai išsiaiškinęs savo poreikius ir apžiūrėjęs, įvertinęs bei palyginęs daugybę projektų, Mantas apsisprendė įsikurti Trakų rajone, Pilialaukio kaime.
Turėdamas galimybę rinktis tarp nebaigto įrengti ir pilnai įrengto namo, vyras pasirinko pastarąjį variantą. Ne tik todėl, kad išvengtų statybinių rūpesčių. „Padariau sąmatos analizę ir apskaičiavau, kad tai yra geresnis variantas“, – paaiškino jis.
Šių metų sausį pasirašęs pirkimo pardavimo sutartį, kitų metų vasarį Mantas jau planuoja įkurtuves naujuose, visiškai įrengtuose ir visus jo poreikius atitinkančiuose namuose Lietuvoje. Juose įsikūręs dirbs su projektais bet kurioje pasaulio šalyje – atstumas nebėra problema.
Darbai tarp Reikjaviko ir Šereitlaukio
Dešimt metų Islandijoje praleidęs Tomas Kairiūnas irgi kuriasi Lietuvoje – Pagėgių savivaldybės Šereitlaukio dvare. Tomas priešingai nei Mantas dvarą atstatinėja pats. Tai suprantama – pastatams vos ne šimtmetis.
Aktyviai emigrantų grįžimo peripetijas stebintis Tomas sako, kad postūmiui keltis iš šiltų Reikjaviko apartamentų į Lietuvą reikia brandos.
„Nauji Lietuvos daugiabučių skruzdėlynai daugelio emigrantų nevilioja. Jie nori savos žemės, ekologinio maisto ir gražių santykių su kaimynais, – sako Tomas. – Idealiu atveju vaikų darželis, poliklinika ar progimnazija turi būti pasiekiami per 15–20 minučių. Šiais laikais ir vandentiekį, ir šildymą galima įsirengti patiems. Tad komfortas gyvenant kaime nesiskiria nuo miesto“, – įsitikinęs Tomas.
Darbas iš namų – privilegija
Jo teigimu, „žalio“ gyvenimo mada pakeri emigrantus, turinčius kažkiek kapitalo su mažamečiais vaikais pargrįžti į Lietuvą ir tai tampa tam tikra privilegija. Tomas pažįsta keliasdešimt šeimų, kurios įsikūrė šalia jo Pagėgių savivaldybėje ar kiek atokesnėse Biržų rajono gyvenvietėse.
Pats Tomas iš Šereitlaukio darbuojasi vienoje Tauragės logistikos įmonėje – koordinuoja mobilių servisų veiklą Europoje.
Pašnekovai teigia, kad Vilniaus ir priemiesčių ar kitų patrauklių vietų kainos kardinaliai skiriasi. „Kurtis Vilniuje vien tam, kad galėtum didžiuotis, jog gyveni sostinėje, prasmės nematau“, – sako M.Bosovecas, įsikūręs „Trakų slėnio“ gyvenvietėje, maždaug 20 minučių atstumu keliaujant automobiliu nuo Vilniaus oro uosto.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas dr. Gediminas Rainys teigia, kad darbas megapoliuose iš paežerės Lietuvoje tampa nenuginčijamu faktu. „Įdomus darbas ir geras atlyginimas svetur iš būsto Lietuvoje – moderni nenuginčijama tendencija“, – sako ekspertas, kurio teigimu natūrali gamtinė aplinka ir įprastas draugų ratas suteikia papildomos motyvacijos darbe. Tai lyg ir vidinis mobilumas tik jau ne Lietuvos, o visos Europos rėmuose“.
„Šiuo principu gali dirbti „naujosios ekonomikos“ atstovai – programuotojai, architektai, finansų sektorius, – sako pašnekovas. – Jų darbo atlygis kur kas didesnis nei tradicinės ekonomikos – prekybos, gamybos ar turizmo sektoriaus įmonėse“.
