Tas turinys, suprantama, priklauso tiek nuo atlyginimų, tiek nuo mokesčių. Jei algos, kaip tikimasi, didės ir toliau (kitiems metams ekonomistai toliau numato jų augimą, nors ir ne dviženklį), tai dėl mokesčių kol kas nieko aiškaus.
Pirmiausia nėra aišku, ką dar sugebės nuveikti dabartinės sudėties Seimas. Pernai parengta ir pristatyta mokesčių reforma, kurią sudarė septynių įstatymų pakeitimai, atrodė, jau palaidota. Tačiau šį mėnesį vėl sugrįžta prie nekilnojamojo turto mokesčio ir jam pritarta svarstymo metu.
Kita vertus, viena mokesčių reforma šiais metais jau buvo priimta. Siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pagrindinis pelno mokesčio tarifas pakeltas nuo 15 iki 16 proc. (tai įsigalios nuo kitų metų), taip pat 2025–2027 metais numatyta daugiau, nei buvo planuojama anksčiau, didinti akcizus alkoholiui, tabako gaminiams ir degalams.
Kartu savivaldybės įpareigotos kasmet iš surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 25 mln. eurų skirti gynybai finansuoti.
Karo Ukrainoje bei geopolitinės suirutės visame pasaulyje sąlygomis tokios sumos vieniems atrodo per menkos, kitiems – per didelės. Savo ruožtu prieš Seimo rinkimus partijos pristatė itin skirtingas savo pozicijas mokesčių atžvilgiu.
Favoritais laikomi socialdemokratai nieko konkretaus neskelbia, išskyrus tai, jog sieks didinti mokestines pajamas, kad per biudžetą perskirstomų lėšų santykis su BVP nuo dabartinių 32 proc. padidėtų iki 36 proc.
Amžinieji kairiųjų priešininkai konservatoriai neslepia ketinimų imtis korekcijų, tačiau aiškina, kad savitikslis mokesčių didinimas nėra jokia vertybė.
R.Žemaitaičio vadovaujama politinė partija „Nemuno aušra“ žada mokesčių moratoriumą dvejiems metams, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams, o daugiavaikėms šeimoms – dar ir GPM.
Laisvės partija neketina pritarti galiojančių mokesčių didinimui ar naujų įvedimui, Liberalų sąjūdis aiškina, kad mokestiniai sprendimai turi būti priimami tik įvertinus, ar jie teigiamai paveiks BVP augimą. O Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nori prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį minimaliam mėnesio atlyginimui ir didžiausias gaunamas pajamas apmokestinti atitinkamai 23, 25 ir 32 proc. GPM.
Pasak ekonomisto N.Mačiulio, ikirinkiminė politikų retorika apie mokestinės sistemos pokyčius dažniausiai įtraukia tas sritis, kurios neturi didelės naudos biudžetui arba atbaido tiesiogines investicijas – pelno mokesčio kėlimą, mokestinės naštos kvalifikuotai darbo jėgai didinimą.
„Tai yra dažniausiai tokie siauri mokesčiai, kurie beveik nieko nepakeičia, bet suteikia pasitenkinimą, nes kažkas nubaudžiamas“, – aiškino ekonomikos ekspertas.
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas V.Janulevičius sakė iš politikų jau išgirdęs, kad bene labiausiai ketinama skalpuoti verslą, – pavyzdžiui, padidinti pelno mokestį dar 4 proc. punktais.
„Tiesą sakant, vien tai, kad apie tai yra kalbama ir diskutuojama, blogina verslo lūkesčius“, – teigė jis.
Kalbant apie mokesčių didinimą, derėtų atsižvelgti į tai, kaip sekasi surinkti planuojamą biudžetą.
Šiuo atžvilgiu kol kas viskas vyksta geriau, nei tikėtasi. Praėjusiais metais biudžeto vykdymo planas viršytas daugiau nei 11 proc. ir vietoj numatytų 15,5 mlrd. eurų buvo surinkta 17,34 mlrd. Šių metų pirmąjį pusmetį planas buvo viršytas 2 procentais.
Tokie skaičiai mokesčių didinimo šalininkams išmuša iš rankų stambius kozirius – juk jei sekasi ir taip, kam reikia ką nors keisti?
Jau ne kartą buvo siūloma, kad papildomų lėšų galima surinkti bent vienu procentiniu punktu padidinus PVM.
Tik reikėtų pažvelgti į Estiją. Ten šįmet PVM tarifas buvo pakeltas nuo 20 iki 22 proc., bet dėl išsipūtusių biudžeto išlaidų, ekonomikos nuosmukio bei menkstančio vartojimo pinigų nesiseka surinkti pakankamai. Todėl estai ketina nuo kitų metų liepos dar 2 proc. punktais padidinti PVM.
Tiesa, niekas negali garantuoti, kad tai nevirs dar didesne ekonomikos griūtimi, nei stebima pastaraisiais metais.
Todėl bet koks mokesčių didinimas privalo būti iš anksto apgalvotas atsižvelgiant ne tik į biudžeto reikmes, bet ir į netolimų kaimynų patirtį.
Kita vertus, lėšų gynybai galima gauti ir kitais būdais. Kad ir didinant valstybės skolą, kuri šiuo metu siekia 36 proc. BVP ir pagal šį rodiklį yra viena mažiausių ES.
Atsižvelgdami į tai pramonininkai siūlo bent iki 2026 metų nekeisti mokesčių sistemos, o nuo 2027-ųjų netgi sugrąžinti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. Taip pat, LPK teigimu, būtina daugiau investuoti į mokslo tyrimus ir stiprinti pačios Lietuvos karinę pramonę.
Aišku, dėl tokių sprendimų didesnių įplaukų į biudžetą galima tikėtis tik po metų ar dar daugiau, tačiau toks planas bent būtų tvarus.
Bet kai kuriems populistiškai nusiteikusiems politikams visko reikia čia ir dabar.
