Migracijos departamento duomenys rodo, kad nuo metų pradžios užsieniečių, gavusių leidimus gyventi Lietuvoje, skaičius beveik nekinta. Jei sausio 1-ąją leidimą gyventi Lietuvoje turėjo 221 848 užsieniečių, tai spalio 1 d. jų buvo 221 897. Daugiausia atvykusiųjų – iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, taip pat Indijos, Tadžikistano ir Uzbekistano bei kitų šalių.
„Lietuvių kalba – sunki, bet yra mūsų tautos pasididžiavimas ir kultūros paveldo dalis. Džiaugiamės, kad vis daugiau užsieniečių nori ir ryžtasi jos mokytis. Per šią kadenciją SADM reikšmingai išplėtė lietuvių kalbos mokymo galimybes ir džiaugiamės, kad prisijungia vis daugiau mokymus siūlančių organizacijų. Lietuvių kalba padės geriau pažinti lietuvius ir Lietuvos kultūrą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Lietuvių kalbos mokymus tiek dirbantiems, tiek bedarbio statusą turintiems užsieniečiams, 2022 m. pradėjo siūlyti Užimtumo tarnyba. Palyginti su ankstesniais metais, 2023–2024 m. laikotarpiu mokymuose dalyvaujančių asmenų skaičius žymiai padidėjo. Jei 2022 m. šiuose mokymuose dalyvavo 103 asmenys, tai 2023 m. – 3,6 tūkst. asmenų, o vien per devynis šių metų mėnesius lietuvių kalbos kursus lankė net 3,1 tūkst. užsieniečių.
Dar viena institucija padedanti užsieniečiams išmokti lietuvių kalbą – Pabėgėlių priėmimo centras. Čia įvairaus sudėtingumo lietuvių kalbos kursus 2022 m. baigė beveik 500 asmenų, 2023–2024 m. – beveik 550 asmenų.
Mokymus siūlo 52 iš 60 savivaldybių, kurios numatytas veiklas įgyvendina kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomeninėmis organizacijomis, socialinių paslaugų įstaigomis. Mokymuose dalyvavo 1,5 tūkst. ukrainiečių.
SADM taip pat inicijavo aukštojo mokslo įstaigų įsitraukimą į lietuvių kalbos mokymo ukrainiečiams procesą. Lietuvių kalbos mokymus jau siūlo 6 universitetai – Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir Kauno kolegija.
Šie lietuvių kalbos mokymai apima ne tik lingvistines žinias ir kalbos struktūrą, bet ir kalbos kontekstą, kad užsieniečiai išvengtų nesusipratimų ir nesusikalbėjimų. Aukštosios mokyklos mokymus pradėjo rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais bei planuoja, jog lietuvių kalbos mokymuose sudalyvaus daugiau kaip 2 tūkst. ukrainiečių.