Finansų ministerijos siūlymu Seimas svarstymo stadijoje pritarė įstatymo pakeitimo projektui, pagal kurį nuo 2025 m. gegužės 1 d. visas su būsto paskolos refinansavimu susijusias išlaidas turės padengti kredito davėjas.
Vilnius Tech Finansų inžinerijos katedros docentė dr. Kamilė Taujanskaitė sako, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką kreipiantis į kitą finansų įstaigą, jos pasiūlytos refinansavimo sąlygos nebūtinai bus geresnės už šiuo metu turimas dabartinėje kredito įstaigoje.
„Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad teks patirti su refinansavimu susijusias išlaidas. Susimokėti tektų už paskolos dabartinėje kredito įstaigoje nutraukimą, naują nekilnojamojo turto vertinimą, hipotekos išregistravimą ir įregistravimą iš naujo, naujos sutarties sudarymo mokesčiai ir panašiai“, – sako K.Taujanskaitė.
Tačiau netrukus ši procedūra žmonėms nekainuos nė cento – Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo 2025 m. gegužės 1 d. visas su būsto paskolų refinansavimu susijusias išlaidas turės padengti kredito davėjas.
Be to, kaip praneša Finansų ministerija, įsigaliojus naujajai tvarkai, žmonėms užtektų kreiptis į naująjį būsto paskolos davėją, nebereikėtų rūpintis įkeičiamo nekilnojamojo turto (NT) vertinimu (o jeigu reikėtų, jam būtų atlygintos patirtos išlaidos), taip pat jiems nereikėtų kreiptis į pirmąjį paskolos davėją dėl pažymos apie paskolos likutį ir sutikimo įkeisti NT antrine hipoteka.
Dr. K.Taujanskaitės vertinimu, žvelgiant iš kliento pusės – tai gera žinia, nes turintiems būsto paskolas žmonėms atsiras galimybė peržiūrėti kredito sąlygas ir sėkmės atveju sumažinti savo įmokas už paskolą.
„Visų pirma, žmogui reikėtų kalbėtis ir tartis su savo banku, galbūt yra galimybių atlikti sutarties sąlygų pakeitimus nepereinant į kitą kredito įstaigą. Jei vis dėlto susitarti nepavyks, tuomet lieka galimybė domėtis refinansavimo sąlygomis kitur“, – pataria pašnekovė.
Teoriškai dėl refinansavimo gali kreiptis visi klientai, turintys būsto paskolas. Tačiau, kaip teigia mokslininkė, prašymas refinansuoti kreditą gali būti atmetamas, pavyzdžiui, dėl pablogėjusios kliento finansinės padėties, nepalankių rinkos sąlygų, būsto vertės sumažėjimo, neigiamos kliento kredito istorijos ar pan.
„Žvelgiant iš bankų pozicijos, netrukus įsigaliosiantis pokytis vertintinas kaip jų klientų derybinę poziciją stiprinanti ir tarpbankinę konkurenciją skatinanti priemonė, kuriai įsigaliojus būsto paskolą turintys klientai galės bet kada lengvai pakeisti kredito davėją, be to, refinansavimo kaštai atiteks patiems kredito davėjams“, – laukiančius pokyčius ir naudas vartotojams vardija pašnekovė.
Paskaičiuota, kad panaikinus būsto paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus procesą, vartotojai ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 500 mln. Eur, sumokėdami mažiau palūkanų. Sutaupyta suma galėtų būti skiriama vartojimui arba investuojama.
