„Daug priežasčių, kodėl augimas kurį laiką buvo lėtesnis – per didelė koncentracija viename mieste, per didelė koncentracija tam tikruose sektoriuose, pramonė silpna, o dar didesnis atotrūkis buvo tarp lūkesčių ir realybės. Estai buvo tokie pirmaujantys, veržlūs ir tie lūkesčiai buvo užkelti, o realybė pasirodė kitokia. Tuo tarpu viešasis sektorius yra labai inertiškas – jis toliau kėlė išlaidas, tarsi viskas augs kaip augo anksčiau“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo Ž. Mauricas.
„Čia ir Lietuvai yra skambutis – dabar jie (Estija – ELTA) nebeturi kitos išeities kaip tik stipriai kelti mokesčius. Pridėtinės vertės mokestį pakėlė nuo šių metų pradžios, nuo kitos liepos kels dar 2 proc.; gyventojų pajamų mokestį kėlė nuo šių metų sausio, nuo kitų metų irgi yra planas kelti, ir pelno mokestį dar naują įvedė“, – aiškino ekonomistas.
Ž. Mauricas pažymi, kad sustojusi ekonomika, kartu su augančiais mokesčiais prisideda prie mažėjančio vartojimo bei biudžeto lėšų surinkimo ir pesimistinių nuotaikų visuomenėje.
„Tokie veiksmai mažina gyventojų pasitikėjimą ir lūkesčius – jie mažiau išlaidauja, verslas mažiau investuoja ir tas pereinamasis laikotarpis estams gali būti sunku. Kad ir pavyzdys infliacija – Lietuvoje infliacija 0,4 proc., Latvijoje 1,6 proc., Estijoje 3,02 proc. Kitų metų prognozė – Estijoje prognozuoja 4 – 5 proc., Lietuvoje 2 proc. Atlyginimų augimas bus lėtesnis, perkamosios galios augimas lėtesnis“, – nurodė jis.
Ekonomistas pastebi, kad Lietuvoje ekonominiai rodikliai yra viršijantys lūkesčius, tačiau būtent šiuo metu svarbu išlikti realistiškais, galvojant apie ateitį.
„Kaip tu užsiliūluoji ir pradedi galvoti, kad esi wow, viskas gerai pas mus yra, šis pūtimas labai greitai pereina į viešus sektorius ir vėliau tą sustabdyti yra sunku. Lietuva tuo keliu irgi eina, bet visa laimė, kad mūsų privatus sektorius yra ypatingai prisitaikantis“, – teigė Ž. Mauricas.
Lietuvos bankas (LB) rugsėjo mėn. pateikė prognozę, kad infliacija, anot institucijos, 2024 m. sudarys 1 proc.
Šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 10,2 proc., o kitąmet augimas sulėtės iki 8,5 proc. Toks augimas vis dar yra didesnis nei ilgalaikis ikipandeminis vidurkis – 5,5 proc. per metus.
