„Nematau didelio pasikeitimo, tik tai, kad viena iš stambesnių Lietuvos įmonių taptų visiškai lietuviška. Jeigu „Kesko“ nutartų trauktis iš Lietuvos, tai žymėtų tam tikrą etapą, kur užsienio kapitalas suvaidino savo vaidmenį, gavo savo grąžą ir ketina trauktis, užfiksavęs savo rezultatus. Įmonių valdyme ir ypač užsienietiškame kapitale, kuris yra lakus, tai – įprasta praktika“, – naujienų agentūrai „Eltai“ kalbėjo M.Dubnikovas.
„Manau, kad rinka tiesiog yra pasiekusi tam tikrą išvystymo lygį: ir konkurencija yra, ir pinigų srautai. Rinka yra patobulėjusi ir išsivysčiusi, ji atspindi europines tendencijas“, – pridūrė jis.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas tikino nemanantis, kad „Kesko“ pasitraukimas galėtų sutrikdyti „Senukų“ grupės veiklą, tačiau pasvarstė, jog situacija galėtų būti naudinga konkuruojančioms bendrovėms.
„Sunku prognozuoti, kas čia galėtų pasikeisti rinkoje, nes mažmeninėje rinkoje turime keletą žaidėjų, ne tik „Senukai“. Gali džiaugtis kiti rinkos dalyviai, kurie irgi užsiima mažmeninių statybinių medžiagų prekyba“, – sakė jis.
Pirkėjams sąlygos vis gerėja
Statybinių prekių ir bendrai statybos sektoriui Šiaurės bei Vakarų Europoje išgyvenant nelengvus laikus, ekspertai tikina – Lietuvoje rinkos padėtis yra normali. Nors pastebima, kad sektoriaus raida pristojusi, M.Dubnikovas tikina, jog potencialas jai atgyti per artėjančius kelis metus yra nemažas.
„Mažmeniniams pirkėjams klostosi vis geresnės sąlygos, šiais metais atlyginimai Lietuvoje auga bene sparčiausiai Europoje, infliacijos praktiškai nėra, palūkanos mažėja – tie visi efektai persikels į 2025 m. ir potencialus vartotojas galės įsigyti daugiau, ko jam reikia“, – tvirtino ekonomistas.
Panašios nuomonės laikosi ir D.Gedvilas, pabrėžęs, jog Lietuvoje sektoriaus padėtis yra tenkinanti, ypač lyginant su sunkumus patiriančiomis kaimyninių šalių rinkomis.
„Žiūrint toliau į ateitį, galvoju, kad pradės atsistatyti kaimyninės rinkos, kurios šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus. Matome, kad Skandinavijos rinkoje statybininkams yra daug iššūkių, Centrinėje Europoje, Vokietijoje, Prancūzijoje statybų sektorius irgi išgyvena nelengvą laikotarpį, bet Lietuvoje mes gyvename pakankamai gerai, matome, kad turime geras apyvartas ir žmonių užimtumas neblogas“, – aiškino LSA vadovas.
„Mūsų asociacijos statistikoje matome, kad įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, turi mažiau užsakymų, nei buvo ankstesniais metais, bet apskritai situacija rinkoje kol kas normali“, – teigė jis.
Tuo tarpu Vakarų Europoje statybų apimtys smukusios. D.Gedvilas paaiškino, kad tai nulėmė tiek nepalanki investicinė padėtis, tiek mažėjančios pramonininkų investicijos į plėtrą.
„Statybų apimtys ženkliai sumažėjo. Investuotojai, matyt, ir dėl paskolų maržos, kad palūkanos didelės, ir apskritai dėl gyventojų įperkamumo sumažino apimtis. Pramonė taip pat nedaro investicijų į plėtrą, matyt, nes eksportas traukiasi, pavyzdžiui, Vokietijoje. Skandinavai taip pat išgyvena nemažą iššūkį“, – įvardijo jis.
Įvardijo sektoriaus iššūkius
D.Gedvilas įvardijo tris reikšmingiausius iššūkius Lietuvos statybų sektoriuje: sunki statybos leidimų gavimo procedūra, kvalifikuotos darbo jėgos stygius ir aukštas darbo jėgos apmokestinimas.
„Susiduriame su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi ir manome, kad statyba turės keistis. Manome, kad surenkamumas didės ir daug statybinių elementų bus gaminama gamyklose ir atvežami į aikštelę tik sumontuoti. Statybvietėse trūkstant kvalifikuotų specialistų, matyt, procesai persikels į gamyklą“, – svarstė LSA vadovas.
„Manome, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra pakankamai aukštas, nes Europoje pagal darbo jėgos apmokestinimą esame antri po Belgijos. Nemaža dalis Lietuvos statybininkų dirba nelegaliai, ir LSA nariams, kurie dirba legaliai ir moka mokesčius, nėra lengva su jais konkuruoti“, – teigė jis.
Statybininkų asociacijos vadovas taip pat paminėjo, kad esant neblogoms statybų apimtims, tai leidžia mokėti geresnes algas ir išlaikyti darbuotojus, kurie kitu atveju važiuotų dirbti į Vakarų rinkas.
„Nors statybų sektoriuje yra problemų, galvojame, kad šiuo metu svarbiausia turėti apimčių. Jeigu turime apimčių, atsiranda galimybė daugiau mokėti darbuotojui ir spręsti darbo jėgos stygiaus problemą“, – pabrėžė jis.
Baltijos šalys nebėra strategijos dalis
Išskirtiniame „Eltai“ duotame interviu „Senukų“ grupės prezidentas A.Rakauskas patvirtino, kad „Kesko“ strategija keičiasi jau nuo 2016 m. – suomiai vietoj mažmeninės prekybos pastaruoju metu vis didesnį dėmesį skiria didmeninei prekybai bei maisto produktams ir automobiliams Skandinavijos šalyse.
„Patys suomiai atvirai pripažįsta, kad mūsų ir jų verslai šiuo metu nebeturi jokios sinergijos“, – sakė „Senukų“ grupės prezidentas.
„Kesko“ vadovai yra tiesiai pareiškę, kad jau kurį laiką nei mažmeninė prekyba, nei Baltijos šalys nėra „Kesko“ strategijos dalis, tačiau nuolat iš „Senukų“ gaunami pinigų srautai šiuo metu juos džiugina. 2016 m. „Kesko“ įsigijo didmeninės prekybos tinklą „Onninnen“. Tuo tarpu mažmeninės prekybos parduotuves Latvijoje ir Estijoje, kurios dėl prasto valdymo buvo praradę lyderio pozicijas ir generavo nuostolį, pardavė mums, „Senukams“, – teigia A.Rakauskas.
Žiniasklaidoje skelbta, kad, nepaisant gerų „Senukų“ rezultatų, suomiai yra inicijavę plačiau nekomentuojamą teisminį procesą dėl A.Rakausko pasitraukimo iš grupės prezidento pareigų.
