Nebežino, ko laukti toliau: dar niekada taip nebuvo, kad pasiėmę du alaus ir duonos sėdi keturias valandas

Tikroji smulkiojo ir vidutinio verslo situacija bent jau už Vilniaus ribų nenuteikia taip optimistiškai, o kitais metais laukiantis mokesčių ir išlaidų verslui augimas kelia didelį susirūpinimą.

„Smulkusis verslas gyvena neramius laikus ir kažką bando prognozuoti nuo sausio pirmos dienos.

Jeigu apibendrinant, tai smulkusis verslas bijo naujų metų“, – verslo nuotaikas šiuo laikotarpiu apibūdina Klaipėdos prekybos pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

Anot jos, nuo kitų metų drastiškai didėja minimali mėnesinė alga (MMA) ir gerokai mažiau didėja neapmokestinamų pajamų dydis (NPD).

„Valstybė gali neturėti pinigų didinimui, o tas mažas ir smulkusis verslininkas turi rasti tų pinigų ir niekas jo neklausia, kaip jis tai padarys“, – dvigubus valdžios standartus įžvelgia V.Kažuro.

Ji sako, kad minimalią algą uždirbančių darbuotojų santykinai nėra daug, tačiau visiškai mechaninis veiksmas paleidžia domino grandinę ir nereikia būti didžiuoju bankų ekonomistu, kad suprastum, jog kainos nuo Naujų metų didės. Ypač – paslaugų.

„Kitas dalykas – didinami akcizai. Politikai sako, kad kainos nedidės, kad mes mokesčių nedidiname, bet akcizas taip pat yra mokestis, ir jisai didės“, – teigia pašnekovė.

Pasak V.Kažuro, verslas jau dabar rimtai vertina prognozes, kad kuro kaina netolimoje ateityje gali pasiekti ir 3 eurus už litrą, nes akcizas yra tik viena dedamoji.

„Tie, kas gamina ir turi kokių nors užsakymų užsienyje, neramiai žvalgosi į ekonominę situaciją Vokietijos, Prancūzijos ir Skandinavijos šalių rinkose“, – pažymi V.Kažuro.

Pasak jos, neramu todėl, kad Skandinavijos šalyse mažėja jų nacionalinių valiutų vertė ir dėl to dirbti ten gana komplikuota.

„Niekas negalėjo patikėti, kad Klaipėdos regione bankrutuos įmonės, kurios dirbo su Skandinavijos rinkomis“, – akcentuoja KPPAR direktoriaus pavaduotoja.

Ji pirmiausia mini šias bendroves: „Liskandas“ – metinė apyvarta 2018 m. siekė 13,2 mln. eurų, „Dolena“ – 2019 m. pardavimai siekė 4 mln. eurų. Bendrai jose pakilimo laikotarpiu dirbo apie 260 žmonių.

„Pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos gyveno ne geriausius laikus. Žinoma, svarbiausia – Vokietija, nes nuo jos labai daug kas priklauso. Visi seka, mato ir to nerimo, ir abejonių yra daug“, – teigia V.Kažuro.

Anot jos, pirmiausia tai susiję su uždaromomis dviem „Volkswagen“ koncerno automobilių surinkimo gamyklomis Vokietijoje. O to nėra buvę nuo pat 1945–1946 metų.

Paskelbta ir apie „Audi“ gamyklos uždarymą Belgijoje, taip pat pasirodė informacija, kad Lenkijoje dėl griežtėjančių ES aplinkosauginių reikalavimų automobiliams duris priversta užverti „Fiat“ gamykla.

„Vokietijos gamyklos labai ilgai stovėjo ant trijų labai stiprių komponentų: pigios energetikos, pigios kontraktinės gamybos Rytų Europoje ir Kinijos ekonomikos augimo.

Dabar visų šių komponentų nėra, o galiausiai atsirado ir ketvirta dedamoji – aštrėjanti konkurencija su Kinija, ypač kalbant apie automobilių gamybą.

Kinai jau nukonkuravo Europos gamintojus pačioje Kinijos rinkoje, dabar tai palaipsniui matoma ir Europos Sąjungoje“, – portalui „lrt.lt“ aiškino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Tokie sprendimai Europos automobilių pramonėje atsilieps ir Lietuvoje. Pirmiausia įtaką pajus komponentus automobilių pramonei gaminančios įmonės „Continental“ ar „Hella“.

Tiesa, vartotojai dėl augančios konkurencijos sektoriuje gali tikėtis pigesnių automobilių.

V.Kažuro pažymi, kad situaciją versle ženkliai pasunkino ir karas Ukrainoje. Potencialių rinkų verslui sumažėjo. „Visi turi tilpti tose rinkose, kurios liko“, – teigia V.Kažuro.

„Geresnio yra tai, kad iki Naujųjų metų situacija dar turėtų likti stabili. Renginių organizatoriai mato, kad įmonių užsakymai ir išlaidos šventinio laikotarpio renginiams dar nemažėja“, – pažymi V.Kažuro.

Anot jos, dar šiek tiek vilties ir optimizmo verslui prideda ir spalį vyksiantys Seimo rinkimai, nes iš naujos valdžios tikimasi palankesnių sprendimų.

O štai bendrovės „Namai be gliuteno“ vadovė Loreta Želnienė teigia, kad jos verslas su sunkumais nesusiduria ir net vykdo plėtrą.

„Mūsų kepykla yra nišinė, vienintelė Lietuvoje. Alergiškų žmonių daugėja, daugėja ir mūsų klientų. Pasibaigus vasarai gal tik turistų šiek tiek sumažėjo“, – „Vakarų ekspresui“ sakė L.Želnienė.

Verslininkė teigia, kad įmonė atidarė prekybos vietą Vilniuje, taip pat planuoja tą padaryti Kaune, o internetu savo produkcija sėkmingai prekiauja visoje Lietuvoje.

O štai praėjusį sekmadienį Klaipėdos senamiesčio Meno kiemelyje įsikūręs baras „10 tiltų kiemas“ užvėrė savo duris. Baras gyvavo trejus metus.

„Užsidarymą nulėmė šios priežastys: panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, sukilusios maisto produktų kainos. Ir matematika tada paprasta – 12 proc. didesnis PVM, per dvejus metus Lietuvoje infliacija pasiekė iki 29 proc., o maisto produktų kainos pakilo net iki 42 proc. ir, žinoma, kylant kainoms vartotojai renkasi tik pirmo būtinumo prekes ir paslaugas.

Tad šis taškas, deja, tapo nerentabilus. Tikrai liūdna, na, bet ką padarysi, gyvenimas sudėlioja savaip, o koncepto jau nebenorėjome keisti. Labai tikiuosi, kad greitai atsiras kas į vietą“, – teigė baro bendraįkūrėja Aušra Pacevičiūtė.

Verslininkas Žilvinas Skečionis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šie metai buvo prasti, nesitiki, kad ir kiti bus geresni.

Anot jo, sprendimas uždaryti restoraną „Klubas 26“ Friedricho pasaže buvo priverstinis dėl panaikintos PVM lengvatos maitinimui ir išaugusios MMA.

„Kainų didinti nebegalime, nes žmonės nebeperka“, – pažymi Ž.Skečionis.

Anot jo, didelis smūgis maitinimo verslui buvo dar pernai įvykęs bankų palūkanų augimas, nes tai labai kirto per vartojimo krepšelį.

„Dar niekada taip nebuvo, kad per Jūros šventę klientai pasiima du alaus ir vieną duonos ir sėdi keturias valandas.

Arba kai surengiamas nemokamas koncertas, lankytojai perka vieną desertą dviem, kad tik ant stalo kas būtų“, – vaizdžiai situaciją apibūdina Ž.Skečionis.

Jis pastebi, kad išaugę paskolų mokėjimai daugiausia ir paveikė jaunesnius aktyvius žmones, kurie ir yra pagrindiniai restoranų lankytojai. Situacija jau pradėjo švelnėti mažėjant palūkanoms, tačiau tai nevyksta taip sparčiai, kad poveikis būtų akivaizdus.

„Dabar laisvojoje rinkoje, kurią deklaruoja valdžia, laimi ne maitinimo įstaigos, o prekybos centrai, kurių apyvartos auga. Žmonės tiesiog gaminasi namuose“, – tendenciją pastebi Ž.Skečionis.

Jam antrina ir V.Kažuro, kuri teigia, kad jau peržengta ta kritinė riba, kai biure plinta tradicija per pietus valgyti namuose gamintą maistą, o dienos pietūs kavinėje ar restorane tampa daugiau proginiais.

„Dienos pietūs yra daugiau restorano veiklos palaikymui. Klaipėdoje, skirtingai nei Vilniuje ar Kaune, nėra tokių žmonių srautų. Ten nuvykę stebime situaciją liežuvius iškišę.

Klaipėdoje nėra taip, kad iš dienos pietų būtų galima pakankamai uždirbti“, – pažymi Ž.Skečionis.

Nors jis pripažįsta, kad ir Klaipėdoje yra maitinimo įstaigų, kurių specializacija yra dienos pietūs, tačiau jas jis vadina valgyklomis. Verslininkas tikisi, kad maitinimo įstaigos Klaipėdos centre šiek tiek pagyvės, kai bus realizuoti gyvenamųjų namų statybos projektai – „Bastionų namai“, „Memelio miestas“.

„Dabar Klaipėdos centras nuo pirmadienio iki ketvirtadienio yra tuščias. Labai gerai, kad miesto valdžia bent pietų metu padarė nemokamą parkavimą centre, tiesa, dar ne visi apie tai žino“, – sako Ž.Skečionis.

Jis teigia, kad dar nežino, kaip teks išgyventi kitais metais. Dėl MMA augimo 15 proc. kainas tektų didinti apie 10 proc., kad nekristų rentabilumas.

„Augant atlyginimams, mažiau samdome žmonių, tačiau tuomet krinta aptarnavimo kokybė ir klientų pasitenkinimas. Čia kaip užburtas ratas ir neaišku, kaip iš jo išeiti“, – sako Ž.Skečionis.

Jis teigia, kad pagal produktų savikainą Lietuva jau praktiškai pirmauja ES. Jis nesistebi, kai žmonės socialiniuose tinkluose dalinasi sąskaitomis iš Italijos restoranų, kurios mažesnės nei Lietuvoje.

„Ten PVM maitinimui, jei neklystu, 5 proc., mažesni akcizai. Net alkoholio savikaina 2–3 kartus mažesnė nei Lietuvoje. Situacijai nesikeičiant, maitinimo sektoriuje, kurie galės, trauksis į šešėlį“, – prognozuoja Ž.Skečionis.

Pasak V.Kažuro, verslui krizės akivaizdoje situacijos nepalengvina ir Europoje vykdomas tvarumo ir žaliasis kursai.

„Kažkaip su visa ta esama situacija visiškai nekoreliuoja Europos Komisijos reglamentai dėl tvarumo, žaliasis kursas“, – sako V.Kažuro.

Anot jos, naujosios tvarumo ataskaitos yra papildoma apkrova ir išlaidos verslui. Nes pinigai ir kiti resursai, kurie bus panaudoti biurokratinėms procedūroms, galėtų būti skirti verslo gyvybingumui palaikyti, apyvartinių lėšų trūkumui padengti arba verslo plėtrai.