„Kruizinių laivų atvykimas į mūsų uostą, be visų kitų dalykų, yra svarbus kitiems verslams, jis duoda tam tikrų pajamų smulkiajam verslui, daro reklamą visam regionui.
Šie kertiniai dalykai yra svarbūs jūriniam turizmui“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių vadovė Kristina Gontier.
Pernai per sezoną kruiziniai laivai į Klaipėdos uostą įplaukė tik 40 kartų, sulaukta 42 tūkst. keleivių ir uosto rinkliavų buvo surinkta 0,6 milijono eurų. Šiemet atvyko 53 laivai, rinkliavų tikimasi surinkti daugiau.
Šiais metais net 11 kruizinių laivų į mūsų uostą atvyko pirmą kartą. Tas laivas, kuris neįplaukė dėl blogų oro sąlygų, taip pat būtų viešėjęs pirmą kartą.
K.Gontier teigimu, tiek daug naujų laivų turėjome prieš gerus dvidešimt metų.
Šiemet rugpjūtį atplaukė visiškai naujas, tik šiemet baigtas statyti vokiečių kompanijos „TUI Cruises“ prabangus didelis laivas „Mein Schiff 7“.
Sulaukėme kelių mažos prancūzų kompanijos „Ponant“ ekspedicinių laivų, kurie pavadinti prancūzų keliautojų vardais, plukdančių nedidelį keleivių skaičių.
„Nauji laivai mums duoda papildomų įpareigojimų, bet kartu ir impulsą, kad rinka nauja, vadinasi, kruizinė laivyba vystosi“, – sako Uosto direkcijos atstovė.
Daugiausia turistų iš Amerikos
Dar vienas šio sezono požymis – laivai buvo pilni keleivių beveik 100 proc.
„Tai unikalu. Anksčiau nebūdavo visos kajutės užimtos. Šiemet, nors laivų buvo tik 53, bet keleivių, apsilankiusių Klaipėdoje, skaičius stipriai šoktelėjo į viršų.
Kol kas tikslių duomenų neturime, bet manome, kad keleivių bus 65 tūkst. Šis kruizinis sezonas bus vienas iš geriausių“, – savo įžvalgomis dalijosi tarptautinių ryšių vadovė.
Etninis pas mus kruiziniais laivais atplaukiančių turistų skaičius išlieka panašus: apie 60 proc. jų yra iš Amerikos.
Dažniausiai jie atskrenda lėktuvais į Kopenhagą ir sėda į laivus, kurie keliauja po Baltijos jūros uostus. Kiti keleiviai yra britai, vokiečiai, kiek mažiau prancūzų ir italų.
Ryškėja kalėdinių kruizų tendencija
Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovės Romenos Savickienės, šių metų kruizinis sezonas išskirtinis tuo, kad bus labai ilgas.
Spalio 1 d. turėjo atplaukti paskutinis kruizinis laivas, sezonas lyg ir baigėsi.
Tačiau dar vienas nedidelis vokiečių laivas „Amadea“ su 600 keleivių turėtų atplaukti į Klaipėdą gruodžio 8 d. Pirmą kartą į Lietuvos uostą užsuks kalėdinio kruizo laivas.
„Mūsų kelionių agentūroms tai papildomas įsipareigojimas ir iššūkis, kaip organizuoti ekskursijas patalpose.
Nėra jokios garantijos, kad gruodžio 8 dieną pas mus bus gražiai pasnigę. Tokiu metu orai permainingi.
Reikėtų pagalvoti ir apie Kruizinių laivų terminalo papuošimą. Visiems mums bus iššūkis, svarbiausia, kad orai būtų palankūs“, – aiškino K.Gontier.
Ir į kitus Baltijos jūros uostus užsuks kalėdinių kruizų laivai. Tai rodo, kad šitas segmentas vystosi. Visiems uostams tai naudinga.
Kruizinių laivų vasarą būna gana daug. Pasak K.Gontier, kai kuriuose uostuose netgi gaunama skundų, kad labai didelis keleivių skaičius ir tarša.
Pastaruoju metu matyti, kad dalis laivų persikelia į kalėdinį laikotarpį, sezonas ilgėja. Šiems turistams siūlomos naujos paslaugos ir ekskursijos. Taigi ryškėja kalėdinių kruizų tendencija, kuriai reikia ruoštis.
Klaipėdiečiai turi galvoti, ką galėtų kruizinio laivo keleiviams pasiūlyti žiemos laikotarpiu. Pasak R.Savickienės, jau turimas užklausimas dėl laivo atplaukimo į Klaipėdą kitų metų vasarį.
„Panašu, kad kruiziniai laivai ateityje rinksis ne tik vasaros sezoną, bet atvyks į Baltijos šalių uostus ir kitais laikotarpiais“, – sako ji.
Kitas sezonas nebus prastesnis
Atrodo, kad ir kiti metai Klaipėdai kruizų atžvilgiu bus geri ir įdomūs. Šiuo metu 2025-aisiais atvykti į mūsų uostą jau yra užsiregistravę 63 laivai, tikimasi, kad jų sąrašas dar pasipildys iki kitų metų.
„Mes palaikome ryšius su kitais uostais partneriais. Stokholmas, Talinas ir Ryga kitais metais taip pat planuoja ženklų kruizinių laivų skaičiaus didėjimą.
Vadinasi, bendra tendencija tokia, kad visuose Baltijos jūros uostuose, įskaitant ir Klaipėdą, kruizinė laivyba auga“, – sako Uosto direkcijos atstovė.
Kitais metais vėl bus nemažai – apie dešimt laivų, kurie į mūsų uostą užsuks pirmą kartą, ir naujų kruizinių linijų. Ikikriziniu laikotarpiu būdavo 3–5, 6–8 nauji laivai.
Paklausta, ar tie nauji laivai, kurie pas mus apsilanko pirmą kartą, grįžta į mūsų uostą dar kartą, K.Gontier atsakė: „Taip. Dalis jų pakartotinai atplauks ir kitais metais.“
2025-aisiais turėsime trijų visiškai naujų kruizinių kompanijų laivų. Viena jų – „Viking Cruises“, kruizų linija, kurios pagrindinė būstinė yra Bazelyje, Šveicarijoje, o rinkodaros būstinė – Los Andžele, Kalifornijoje.
Kita – didelė Amerikos korporacija „Carnival Cruise Line“, atvyks didžiulis jos laivas „Carnival Vista“. Trečia – „Sea Dream Yacht Club“ ir jos klubinė jachta „Sea Dream“.
Stebimas atsigavimas
K.Gontier teigimu, palyginti su Viduržemio, Šiaurės jūros regionais, vis dėlto kruizai Baltijos jūroje nepasiekė prieškrizinio lygio.
Šis regionas susidūrė su dviem krizėmis: pandemija ir geopolitinės įtakos eskalacija, baime. Ypač tai palietė rytinės Baltijos jūros uostus.
Tai suprantama. Baltijos regionas yra geografiškai labiausiai nutolęs nuo Vakarų Europos. Kruizinėms kompanijoms brangiau kainuoja dislokuoti laivus Baltijos jūroje. Prasidėjus karui Ukrainoje nebeliko kruizinių laivų maršrutuose Rusijos Sankt Peterburgo uosto, kuris viliodavo turistus.
„Suprantama, visa tai padarė neigiamą įtaką visam regionui. Tačiau džiugu, kad vis dėlto matomas ryškus atsigavimas“, – sako K.Gontier.
Reikia plėsti infrastruktūrą
Matant tokias kruizinės laivybos tendencijas, akivaizdu, kad infrastruktūros, skirtos kruizinei laivybai, plėtra, t. y. Uosto direkcijos planuojama antra kruizinių laivų krantinė, sutvarkyta teritorija ir atverta miestui yra laiku žengtas teisingas žingsnis.
Pasak Uosto direkcijos atstovės, kiekvienais metais būna po kelis kartus, kai tenka kai kuriuos laivus švartuoti ne kruizinių laivų terminale, o prie kitų krantinių, nes kruiziniame terminale pritrūksta vietos.
„Dažniausiai, kai kruizinių laivų atstovai sužino, kad kruizinis terminalas yra užimtas, bando pakeisti maršrutą ir atsisako plaukti į mūsų uostą.
Jų netenkina tai, kad laivas būtų švartuojamas Centriniame Klaipėdos terminale, jau nekalbant apie krantines „Klasco“ teritorijoje. Ikikriziniu laikotarpiu tokių atsisakymų per metus būdavo apie dešimt.
Laivai švartuojami prie kitų krantinių, kituose terminaluose tik išimtiniais atvejais. Mes skiriame nemokamai autobusą kruiziniam laivui susisiekti su centrine miesto dalimi, kad šiek tiek kompensuotume sukeltus nepatogumus. Suprantama, tokie dalykai nereprezentuoja miesto“, – teigė K.Gontier.
Po dvejų metų, kai nauja krantinė bus pastatyta centrinėje miesto dalyje, „Memelio mieste“, galima tikėtis didesnio kruizinės laivybos plėtros Klaipėdoje proveržio. Uosto direkcijos atstovai mano, kad tada kruizinių įplaukimų padaugės dešimtimi.
„Tada turėsime neribotas galimybes priimti visus kruizinius laivus. Naujajame kruiziniame terminale planuojama pastatyti elektros stoteles ir užtikrinti elektros tiekimą kruiziniams laivams iš kranto.
Pasiūlysime papildomą ir labai svarbią paslaugą, kuri Klaipėdos mieste sumažins taršą iš kruizinių laivų, jų triukšmą, vibraciją po vandeniu. Kruizinė laivyba uostamiestyje taps žalesnė“, – teigė Uosto direkcijos atstovė.
Daugiau keleivių vyko į ekskursijas
Paprastai į ekskursijas išvykdavo apie 40 proc. kruizinio laivo keleivių, o šiemet išvykimo į ekskursijas skaičius siekė 60–65 proc. keleivių. Tikėtina, vietinis verslas gavo daugiau pajamų.
Pasak K.Gontier, turizmo agentūros, aptarnaujančios kruizinius laivus, siūlo naujas paslaugas, platesnį ekskursijų spektrą. Jos organizuojamos mažesnėms grupėms, kad kiekvienas keleivis sulauktų išskirtinio dėmesio, tam tikroms keleivių grupėms: pvz., jaunesniems – aktyvesnės.
Kruizinių laivų keleiviai tampa nebe ekskursijų stebėtojai, o įtraukiami į įvairias veiklas: šoka, dainuoja, gaminasi papuošalus ir t. t. – būna aktyvūs dalyviai.
„Šiemet atsirado dar toks ypatumas, kad kai kurios kompanijos į kruizo kainą įtraukia vieną ekskursiją uoste. Tai reiškia, kad beveik visi žmonės išvažiuoja į ekskursiją. Ir tokių kompanijų laivų buvo ne vienas“, – teigė R.Savickienė.
Buvo ir iššūkių
„Žinoma, buvo ir iššūkių. Šiemet Klaipėdoje vyko nemažai didelių renginių, kai kurie jų ir Kruizinių laivų terminale.
Teko dėti nemažai pastangų norint viską suderinti, kad kruizinio laivo priėmimas ir renginys vienas kitam netrukdytų, kad terminale tilptų ir turistus į ekskursijas vežantys autobusai, ir renginio dalyviai“, – pasakojo R.Savickienė.
Pasak jos, tiek turizmo agentūrų, tiek visų kitų institucijų ne vienerių darbo metų patirtis daro savo – kruizinių laivų keleivių priėmimas jau yra neblogai sustyguotas.
„Folklorinių ansamblių pasirodymai prie kruizinių laivų visada pasitvirtina. Pas mus tai savotiškas išskirtinumas.
Mūsų miestas nėra labai didelis, nėra šalies sostinė, ne toks kaip Stokholmas, Helsinkis. Mes stengiamės konkuruoti su kitais uostais per tam tikrą žmogiškumą, naudodami papildomas minkštąsias priemones – folklorą, organizuodami daugiau visokių degustacijų, skirdami daugiau dėmesio laivui.
Folkloriniais ansambliais laive visi džiaugiasi – ir keleiviai, ir įgula. Ir ne vieną kartą šiais metais lankantis pas kapitonus buvo padėkota už tai, kad laivo keleivius sutiko folklorinis ansamblis“, – pasakojo Turizmo informacijos centro vadovė.
R.Savickienė pažymėjo ir didžiulės jachtos „Viva La Vida“, su kuria atplaukė tik keli žmonės, atvykimą. Pasak jos, ne tik kruizinė, bet ir pramoginė laivyba po truputį jau auga.
Pramoninio turizmo nėra
Pasaulyje labai populiarėja pramoninis turizmas. Klaipėdoje į jį nesiorientuojama.
„Manome, kad pirmiausia turime išnaudoti gamtą. Pagrindiniai mūsų turistams rodomi objektai yra gamta – Kuršių nerija, Žemaitijos nacionalinis parkas ir kt.
Pramoninis turizmas – naujas segmentas. Manau, kad į pramoninius kruizus vyktų labai nedaug žmonių. Įdomu, kiek jis bus vystomas kituose Baltijos uostuose.
Tai priklauso ne tik nuo Klaipėdos ar vieno kokio kito uosto gebėjimo dalyvauti toje rinkoje, bet ir nuo kitų uostų.
Jeigu kiti Baltijos uostai siūlys pramoninį turizmą, gal ir pas mus jis pradės vystytis, bet kol kas mes neturime pramoninio turizmo segmento.
Galėtume su kitais uostais, pavyzdžiui, Ryga, Talinu, pasiūlyti tokį bendrą kruizą. Kol kas kiti uostai mūsų partneriai nieko šioje srityje nesiūlo“, – aiškino K.Gontier.
„Nelabai mes turime ir pramoninio turizmo objektų, kad galėtume rodyti.
Žinoma, būtų labai įdomu vesti ekskursijas ir į laivų statybos ir remonto įmones, bet pas mus tai veikiančios uždaros įmonės. Į jas patekti galima tik iš anksto susitarus, tik darbo metu.
Tai dideli objektai, kuriuose reikėtų griežtai laikytis saugumo reikalavimų ir t. t. Procesas būtų labai sudėtingas. Sunku net įsivaizduoti, kad į tokius objektus kasdien eitų ekskursijos“, – sakė R.Savickienė.
