Energetikos ministerijos projektą ketvirtadienį posėdžių salėje parlamentarai palaikė bendru sutarimu.
Siūloma uždrausti naudoti Kinijos gamintojų programinę įrangą ar debesijos paslaugas didesniuose nei 100 kilovatų (kW) saulės ir vėjo jėgainių parkuose, taip pat elektros kaupimo įrenginiuose ir keitikliuose. Šios galios neviršijantys įrenginiai nėra valdomi nuotoliniu būdu, jiems netaikomos automatinės valdymo priemonės, todėl papildoma kontrolė nereikalinga.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1 tūkst. didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo elektrinių parkų bei kelios tokios pat galios baterijos.
Viceministrės Ingos Žilienės teigimu, šie pokyčiai reikalingi atsižvelgiant į naują geopolitinę realybę ir kylančias grėsmes.
„Vienu metu atjungus grupę gamintojų, galima sutrikdyti visos elektros sistemos stabilumą. Mūsų perdavimo sistemos operatorius yra įvardijęs, kad šiuo metu didžiausias trikdis yra 700 megavatų, tai mes suprantame, jeigu bus atjungta 5 gigavatai tokių saulės ir vėjo gamybos įrenginių, taip pat kaupimo įrenginių, gali būti didžiulės pasekmės sistemai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo viceministrė.
Anot jos, kiniškos programinės įrangos gamintojus galės pakeisti Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų bendrovės. Įrangos keitimas gamintojams galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, tačiau tam ministerija numatytė pereinamąjį laikotarpį.
„Tai yra ne įrangos pačios ribojimas, tai yra programinės įrangos ribojimas. (...) Rinkoje tokios įrangos riba, mes kalbėjome su vėjo asociacijos atstovais, tokia įranga jau dabar yra diegiama vėjo parkuose, tą gali padaryti irs saulės vystytojai. Sutarimas yra, techniniai sprendimai taip pat yra“, – tikino viceministrė.
Ministerijos teigimu, priėmus įstatymą, tinklų operatoriai nesaugių įrenginių nebegalėtų prijungti prie elektros tinklų jau nuo šių metų lapkričio 1 d., kiniškas valdymo sistemas jau naudojantys jėgainių parkų bei energijos kaupiklių valdytojai jas pakeisti turėtų laiko iki 2026 m. sausio 1 d.
Perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių – „Litgrid“ ir ESO – vertinimu, priešiškose valstybėse pagamintos sistemos leidžia gamintojui nuotoliu prisijungti prie bet kurio keitiklio, prijungto prie interneto, kitos įrangos, ją įjungti, išjungti, keisti parametrus, kas sudaro galimybę „nesankcionuotai paveikti ar valdyti elektros gamybą“.
„Dėl šio pažeidžiamumo egzistuoja rizikos, susijusios su elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų valdymu ir darbo stabilumu“, – aiškina ministerija.
Siūloma, kad tinklų naudotojas turėtų pateikti deklaraciją, patvirtinančią, kad elektros kaupimo ar gamybos įrenginiai atitinka saugumo reikalavimus.
Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus būtų galima gauti tuo atveju, jeigu įrenginiai ir su jais susijusi įranga bus įvertinti kaip saugūs ir patikimi, neturės neigiamos įtakos elektros tinklams.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje sparčiai auga elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, daugėja energijos kaupimo įrenginių, todėl saugus elektros perdavimo ir skirstymo sistemų darbas tiesiogiai priklausys nuo įrangos patikimumo.
Metinė saulės šviesos energijos elektrinių gamyba nuo 2020 m. iki 2023 m. išaugo 486 proc., o vėjo elektrinių gamyba – 63 proc.
Prognozuojama, kad 2030 m. jau veikiančių ir planuojamų įrengti saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia pasieks 13,3 gigavatų (GW), šiuo metu instaliuotą tokių elektrinių galią viršys daugiau kaip 6 kartus.
Siūloma, kad pats įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų gegužės 1 d. Jį toliau svarstys pagrindinis Ekonomikos komitetas, o į plenarinių posėdžių salę balsavimams siūlymas sugrįžti turėtų lapkritį.
