Sutartys patvirtintos keturiais atskirais įstatymo projektais, priėmimo stadijoje ketvirtadienį kiekvieną jų palaikė absoliuti dauguma balsavusių parlamentarų.
Pritarta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko plėtrai į Iraką ir šešias Užsachario Afrikos šalis – Beniną, Dramblio Kaulo Krantą, Ganą, Keniją, Nigeriją ir Senegalą.
Anot Finansų ministerijos, dėl geopolitinės situacijos tokia plėtra yra strateginis ERPB valstybių interesas. Pirmosios investicijos į minėtas Afrikos šalis ir Iraką numatomos ne anksčiau nei 2025 metais, tam šalys turės pateikti paraiškas dėl narystės.
Taip pat pritarta Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko skolinimo apribojimo panaikinimui, įvestam dar tada, kai, steigiant banką, šis dar neturėjo finansinių rezultatų istorijos ir ataskaitų.
Kaip teigiama, kadangi dabar TRPB turi 70 metų patirtį valdant patikimo kredito rizikos paskolas ir finansinę veiklą, rizika pagrįstą kapitalo pakankamumo struktūrą, finansiniai banko pajėgumai nepagrįstai ribojami.
Šie pakeitimai atitinka Didžiojo šalių dvidešimtuko (G20) parengtas kapitalo pakankamumo sistemos (angl. Capital Adequacy Framework) rekomendacijas.
Lietuva taip pat įsipareigojo paskirti Teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą centrinėmis institucijomis, kurios priims ir vykdys kitų šalių teisinės pagalbos prašymus kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba tabako gaminiais. Šiam susitarimui pritarta pagal Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją.
Parlamentas taip pat pritarė Lietuvos prisijungimui prie Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD). Tai yra tarptautinė finansų institucija, kuri teikia dotacijas ir paskolas kaimo bendruomenių projektams, didindama aprūpinimo maistu saugumą, šeimos pajamas, gerindama mitybą.
Iš ES valstybių narių fondui kol kas dar nepriklauso Latvija, Čekija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Malta, Bulgarija ir Rumunija. Pernai fondo taryba pritarė Ukrainos, o šiemet – Lietuvos ir Serbijos narystei.
Opozicijai priklausančių „valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys akcentavo, kad Ukrainai prisijungus prie šio fondo, Lietuva šaliai galės teikti paramą humanitarine ir žemės ūkio produkcija, prisijungimas taip pat padės aktyviau skleisti vakarietiškas vertybes Afrikos šalyse.
„Kažkodėl susiklostę yra taip Afrikos kai kuriose valstybėse, Azijos kai kuriose valstybėse, kad, nepaisant to, kad didžiausia (finansinės paramos – ELTA) donorė yra Europos Sąjunga, bet vis dar tikima, kad jinai ir kalta dėl karo, ji ir kalta dėl išaugusių grūdų kainų. Tai mums įstojimas į šį fondą Jungtinių Tautų leistų aktyviau dalyvauti keičiant šį naratyvą“, – posėdžių salėje kalbėjo parlamentaras.
