Priežasčių, kodėl maitinimo sektoriui šiuo metu sekasi sunkiai, toli ieškoti nereikia. Nemažai jų – bendro pobūdžio, t.y darančios įtaką visiems šalies restoranams.
Verta prisiminti COVID-19 pandemiją, kurios metu maitinimo įstaigų veikla buvo ženkliai apribota – vienu metu restoranai aptarnauti klientų savo įstaigose negalėjo, vėliau aptarnauti klientus galėjo tik su Galimybių pasu, kas vis tiek mažino klientų srautus.
Dar nesibaigus pandemijai, dėl karo Ukrainoje per visą Europą kirto infliacijos banga, privertusi gyventojus atsargiau planuoti savo biudžetą.
Na ir galiausiai, šiemet buvo atsisakyta anksčiau restoranams taikytos PVM lengvatos – vietoje 9 proc. taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.
Maitinimo įstaigos Kauno senamiestyje užsidaro viena po kitos
Sunkių sąlygų neatlaiko tiek senbuviai, tiek į „Michelin“ gidą patekę restoranai – štai Vilniuje duris uždaro seniausias meksikietiškas restoranas „Meksika“, o dar birželį į „Michelin“ gidą įtrauktas restoranas „Gastronomika“ taip pat stabdo veiklą.
Visgi, Kauno senamiesčio padėtį galima pavadinti ypatinga, arba jei tiksliau – ypatingai prasta. Per paskutinius kelis mėnesius duris uždarė visa aibė restoranų, barų – restoranas „Juoda druska“, barai „Pale Ale“, „rePUBlic No.3“, prieš maždaug dvi savaites užsidarė ir baras „Shamrock“.
Rugsėjo pabaigoje Vilniaus gatvėje duris užvėrė populiarus restoranas „Pas Stanley“.
Praėjusį savaitgalį paaiškėjo, jog nuo lapkričio mėnesio duris užvers ir TV laidų vedėjos Beatos Nicholson ir jos sesers Odetos Bložienės valdomas restoranas „Jurgis ir drakonas“, esantis Kurpių gatvėje.
Kodėl užsidaro „Jurgis ir Drakonas“?
„Labai gaila, bet deja turime sakyti Kaunui sudie! Senamiestis labai nutilo ir tiesiog jau neturi tiek svečių, kad galėtų gyvuoti. Spalis paskutinis mėnuo – ateikit! Lauksim!“ – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė restoranas „Jurgis ir Drakonas“.
Restorano savininkė O. Bložienė naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo, jog sprendimas nebuvo paprastas – anot pašnekovės, senamiestis jau kelis metus nėra patrauklus.
O tai lemia ne tik anksčiau išvardytos bendro pobūdžio problemos, bet ir specifinės Kauno senamiesčio bėdos – ne tik neretai ilgai užtrunkančių remontų lavina, bet ir nuo rugpjūčio senamiestyje įsigaliojusi Sumažintos taršos zona (toliau – STZ).
Primename, jog 2 eurų mokestis taikomas trumpam įvažiuojant į senamiestį. O tai itin apsunkina kurjerių darbą – į senamiestį šiuo metu vedami tik užsakymus dviračiais ar paspirtukais pristatantys kurjeriai.
– Gal galite įvardyti priežastis, kodėl nusprendėte uždaryti restoraną Kauno senamiestyje?
– Pirmiausia, iš esmės pasikeitė žmonių srautai. Kauno traukos centru tapo Laisvės alėja, o Senamiestis tapo nepatrauklus dėl nuolatinių remontų. Tiek pačios Rotušės remonto, tiek dabar būsimo Rotušės aikštės remonto, ilgus metus užsitęsusio Vilniaus g. remonto. Dėl to susiformavo kiti gyventojų įpročiai, tad natūralu, jog ir verslas turi keisti sprendimus.
Juo labiau ir įvažiavimas į Senamiestį buvo apmokestintas. Netekome kurjerių, kurie į Senamiestį nebevažiuoja automobiliais dėl papildomo mokesčio. Tai irgi sumažino apyvartą.
– Ar sumažėjusį kurjerių srautą pastebėjote iš karto po STZ įvedimo? Kiek maždaug sumažėjo užsakymų skaičius?
– Jeigu kurjerių užsakymai sudarydavo apie 20–30 proc. visos apyvartos, tai liko tik iki 10 proc. dalis. Manau situacija dar blogės, nes kol kas orai pakankamai šilti ir senamiestis pasiekiamas paspirtuku ar dviračiu.
Tolimesniais atstumais užsakymus vežantys kurjerių automobiliai į senamiestį nebevažiuoja, o žiemą srautai dar sumažės, ypač apkartus oro sąlygoms.
– Gal teko girdėti, kaip sekasi restoranams Laisvės alėjoje? Ten juk negalioja STZ.
– Išsamiai pakomentuoti negaliu, to reikėtų klausti šių restoranų savininkų. Bet jei bendrai žiūrėtume į sektoriaus problemas, apyvarta lyginant su praėjusiais metais yra ženkliai sumažėjusi. Apyvarta šiemet yra sumažėjusi apie 7 proc., lyginant su praėjusiais metais.
– Lyginant restoranus Kaune ir Vilniuje – kur situacija yra geresnė?
– Vilniuje yra šiek tiek lengviau. Aišku, viskas priklauso nuo vietos. Ir Vilniuje yra nepalankių vietų – visgi žmonės eina ten, kur jiems patogu atvykti. Kur jiems patogu pasistatyti automobilį, kur yra arčiau. Tad STZ mokestis nepalankus ir iš tos pusės.
– Seimas nusprendė nepratęsti iki 2023 m. pabaigos galiojusios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. Kiek esu kalbėjęs su pažįstamais, dirbančiais restoranuose, anot jų, būtent šis pokytis drastiškai sumažino restoranų apyvartas. Ar patys pajautėte skirtumą?
– Be jokios abejonės. Ir pati asociacija (Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, aut. pastaba) skelbė daug skaičių – situacija yra sudėtinga, verslai maksimaliai efektyvinasi. Restoranų situacija yra kritinė.
Jeigu kažkurių greito maisto tinklų rezultatai yra puikūs, tai mažesni restoranai panaikinus PVM lengvatas susiduria su dideliais iššūkiais. Nemanau, kad tai buvo geras sprendimas, žiūrint į vienas po kito užsidarančius restoranus.
Reikėtų vertinti ir tai, jog dalis žmonių lieka be darbo, tampa tolimesne našta užimtumo tarnybai.
– Per COVID-19 pandemiją restoranų veikla buvo apribota, arba jie išvis buvo uždaryti. Jau tada buvo svarstoma, kad per pandemiją gali pasikeisti vartotojų poreikiai – jie įpras dažniau valgyti namie, gal labiau taupys pinigus. Ar pastebite tokius pokyčius, pandemijai pasibaigus?
– Žmonių įpročiai tikrai keičiasi – COVID pandemija tai irgi parodė. Beje, pandemija taip pat restoranams sukūrė milžiniškas skolas, juk negalėjome du metus normaliai dirbti.
Bet kaip Jūs minėjote, ne mažiau svarbu ir tai, jog keičiasi ir žmonių elgsena. Manau svarbu paminėti ir baimę dėl ateities, kuri lemia vartojimo mažinimą. Mažėjanti apyvarta yra besikeičiančių įpročių ir besikeičiančių lūkesčių pasekmė. Juk šalia apyvartos mažėjimo, matome ir banko indėlių augimą.
O žmonės bijodami dėl ateities, pirmiausiai atsisako ne pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų – restoranų paslaugų taip pat. Parduotuvėse žmonės apsipirkinėja gausiau.
– Kauno senamiestyje neseniai užsidarė restoranas „Juoda Druska“ ir jų savininkas interviu portalui 15min minėjo, jog 90 proc. restoranų senamiestyje yra nuostolingi, eina į minusą. Nors ir sakėte, kad apie kitus restoranus daug nesate girdėjusi, kaip manote, ar panašūs skaičiai ir galėtų būti?
– Tikrai negaliu teigti, kad būtent 90 proc. restoranų yra nepelningi. Bet kad daugelis restoranų patiria nuostolius – tai manau yra faktas.
– Gal svarstėte apie kitas išeitis – didinti paslaugų kainas, keltis į kitą vietą Kaune?
– Na matote, į kitokias patalpas mes ilgą laiką dairėmės. Bet tai nėra taip paprasta. Patalpa turi būti didelė, turi būti pakankamai platus įėjimas – ar per duris, ar langus. Be to, reikalingas kaminas ir dujos. Nėra taip, kad tiesiog persineši aparatūrą ir atsidarai bet kur.
Mes tinkamų patalpų tai ir neradome, bet supratome, jog su dabartiniais srautais ir taip nebegalime išlaikyti savo darbuotojų. Toks jau yra verslas – turi priimti sprendimus ir duok Dieve, kad jie būtų savalaikiai. Jeigu atsiras patalpos ir kitokie vėjai, galbūt bus kitoks sprendimas.
– Jei ne paslaptis – ar ir anksčiau pastebėjote, kad restoranas Kaune nebeatsiperka, o STZ tebuvo paskutinis vinis?
– Manau mažiausiai du metus pastebėjome, kad senamiestyje einame vis žemyn ir žemyn. Jau ir Vilniaus g. Nemažai restoranų tik savaitgalis dirba – ne vieni esame ir ne vienerius metus yra tokia tendencija.
– Paskutinis klausimas – jei ateityje pagerėtų sąlygos verslui, ar planuojate sugrįžti į Kauną?
– Be abejo, patirtis Kaune buvo ypatinga. Tad jei tik pavyks – tikrai planuojame.
