„Biurokratinės apkrovos, be abejo, yra nemažai. Apie tai ir kalbėjome, kad kai kuriuos procesus būtų galima supaprastinti. Kai kuriais atvejais yra tvarkų ir įstatymų pakeitimų reikalas, taip pat ir sklandesnio bendradarbiavimo tarp ministerijų ir gynybos pramonės atstovų.
Tai, aišku, vykstantis procesas, jis nėra baigtinis. Ir tai pramonės sritis, kuri vystysis pakankamai sparčiai“, – trečiadienį po susitikimo su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės atstovais Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Pažymėjome, kad, kaip ir buvo praeityje, taip ir dabar, viena iš pagrindinių problemų išlieka teisinis reguliavimas, kuris pritaikytas taikos sąlygomis ir skirtas visuomenės saugumui, o ne gynybos pramonei vystytis“, – aiškino V. Sabaliauskas.
Seimo pirmininkė paminėjo, kad susitikimo metu taip pat buvo aptartas poreikis Lietuvos gynybos verslui kurti „žaliąjį koridorių“, bet tik didžiosioms investicijoms. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje veikiantys gynybos verslai turi galimybę išbandyti savo įrangą Ukrainoje, kuria reikėtų naudotis.
„Vienas dalykas, kurį pati akcentuoju nuolat. Tai yra tai, kad gynybos pramonei turėtų būti sudarytas „žaliasis koridorius“. Iš esmės taip ir yra, kalbant apie didžiąsias investicijas. Yra geros pradžios su „Rheinmetall“ ir kitomis užsienio įmonėmis. Bet labai svarbu aišku, kad ir Lietuvos gynybos pramonės žaidėjai taip pat turėtų sąlygas sparčiai vystyti savo veiklą“, – komentavo ji.
„Ir mes Lietuvoje turime unikalų ryšį su Ukraina, nes įranga gaminama čia yra išbandoma karo lauke. Ir tą potencialą reikia išnaudoti“, – pridūrė ji.
V. Sabaliauskas taip pat paminėjo, kad susitikimo metu buvo aptarti ir apribojimai, su kuriais susiduria verslo inovatoriai, norintys veikti gynybos srityje.
„Inovatoriai, pavyzdžiui, norėdami (dalyvauti – ELTA) Krašto apsaugos ministerijos su Inovacijų agentūra paskelbtame projekte lazerinėms technologijoms gynybos sričiai, jame greičiausiai negalės dalyvauti, nes reikės turėti licencijas ir leidimus. Nes techninėje užduotyje numatyta sukurti daiktą, kuris gali naikinti ar neutralizuoti taikinius arba gali juos aptikti“, – komentavo jis.
„Tai ginklo požymiai. Tad bet kuris inovatorius, norintis dalyvauti, turi turėti leidimus, licencijas, įrengtas patalpas“, – tikino jis.
ELTA primena, kad, skyrus papildomų valstybės biudžeto asignavimų, šiais metais Lietuva pasiekė 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai.
Lietuvos visuomenei rengiama didžiausia konferencija ir paroda „Saugumo kodas“ – ekspertų atsakymai, mokymai ir prognozės. Apie fizinį, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą – aiškiai bei suprantamai. Paskubėkite pasiimti savo bilietą, kadangi vietų skaičius ribotas. Visą programą ir registraciją galite rasti šiame puslapyje Saugumo kodas.
