Šiaulių miesto savivaldybėje išmaniuosius skaitiklius turi jau 29 tūkst., Šiaulių rajone – 17 tūkst., Radviliškio rajono savivaldybėje – dar beveik 13 tūkst. klientų. Neatsilieka ir Kelmės rajono savivaldybė, kurioje skaitikliai įdiegti 8,4 tūkst. klientų, dar po 6 tūkst. – Joniškio, Akmenės ir Pakruojo rajonų savivaldybėse.
„Pagal išmaniųjų skaitiklių diegimo greitį išsiskiria Marijampolės, Kauno, Alytaus ir Šiaulių apskritys. Tokie rezultatai nestebina, nes žmonės puikiai supranta pokyčių naudą, teigiamai atsiliepia apie išmaniosios apskaitos suteikiamas galimybę analizuoti suvartojimo duomenis, pagal tai keičia savo vartojimo įpročius ir sutaupo“, – sako Aurelija Židickytė-Orvydė, ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė.
ESO duomenimis, Marijampolės apskrityje į išmaniuosius jau pakeista 60 proc., Kauno – 55 proc., Alytaus – 53 proc., Šiaulių – 52 proc. skaitiklių.
Daugiau nei penkerius metus ESO dirbantis ir dabar išmaniuosius skaitiklius daugiausiai Radviliškio rajone diegiantis Giedrius Aleksiejavas priduria, kad žmonės visada aktyviai domėjosi išmaniąja apskaita.
„Kai kuriuose kaimuose ar mažesniuose miesteliuose jų diegimo procesas išvis eidavo lyg per sviestą. Tik sumontuoji vieną išmanųjį skaitiklį, kaimynai iškart pradeda klausinėti, kada toks bus sumontuotas ir pas juos, ką būtų galima padaryti, kad tai įvyktų greičiau“, – sako inžinierius.
G. Aleksiejavas pastebi, kad mažesnėse gyvenvietėse apskritai viskas vyksta paprasčiau.
„Būdavo, pasiskambini, kad ketini atvažiuoti pakeisti skaitiklį ir nori susitarti dėl patogaus laiko, tai žmonės nustebdavo, atsakydavo, kad skaitiklis gi lauke, jį galima pakeisti bet kuriuo metu“, – prisimena ESO darbuotojas.
Teko paneiginėti įvairius mitus
Visgi, prisimena G. Aleksiejavas, prasidėjus išmaniųjų skaitiklių diegimui 2022 metų liepą, jis sulaukdavo ir kreivų žvilgsnių bei įvairių klausimų. Būdavo, kad miesto gyventojai tiesiog nusistebėdavo, kad kaime žmonės jau naudojasi išmaniosios apskaitos naudomis, o pas juos ir kaimynus naujovių dar laukiama. O kartais tekdavo paneigti ir įvairius mitus.
„Ne kartą mus yra supainioję su paštininkais, klausinėdavo, kada pensiją atvešime. Kartais dar net neprisiartinus prie vartelių apšaukdavo, kad jiems nereikia išmaniųjų skaitiklių, nes apie juos prisiskaitydavo neigiamų dalykų įvairiose socialinių tinklų grupėse.
Tačiau pastarųjų smarkiai apmažėjo, o prieš išmaniuosius skaitiklius nusiteikę žmonės dabar jais džiaugiasi, pabrėžia, kaip patogu žiemą, kai nebereikia nukasinėti takelio iki skaitiklio“, – pasakoja ESO specialistas.
Jam antrina išmaniuosius skaitiklius nuo pat pirmojo etapo pradžios diegiantis Arnoldas Banevičius. Jau trečius metus ESO dirbantis inžinierius kasdien Šiaulių mieste ir rajone pakeičia iki dešimties skaitiklių bei yra įsitikinęs, kad šie mitai daugiausiai buvo susiję su naujovių baime.
„Daugybė klientų išmaniųjų skaitiklių diegimo laukė išskėstomis rankomis, bet buvo ir bijančių. Vieni kažkur perskaitė ar girdėjo, kad neteisingai skaičiuoja, kiti – kad iškart padidėja sąskaitos. Teko ne kartą aiškinti, kad suma priklauso nuo deklaravimo datos – juk ne visi rodmenis nurašydavo paskutinę mėnesio dieną, o tik gavę atlyginimą ar pensiją. Tad tuomet nereikėtų stebėtis, kad įdiegus išmaniąją apskaitą pirmos sąskaitos gali skirtis“, – teigia pašnekovas.
Naudas įvertina ir gaminantys vartotojai
A. Banevičius prisimena ir tokius šypseną keliančius atvejus, kai žmonės primygtinai tvirtindavo, kad nevartoja tiek daug elektros energijos. Tačiau vėliau dažnas prisimindavo apie pirtelėje užmirštas išjungti elektrines grindis ar neseniai į galingesnį pakeistą vandens šildytuvą. Visa tai iškart parodydavo išmanioji apskaita.
„Kaip vieną pagrindinių išmaniosios apskaitos naudų klientai mini galimybę 15-os minučių tikslumu matyti elektros energijos suvartojimą. Tai galima padaryti tiesiog išmaniuoju telefonu, kurį turime kone kiekvienas. Išmanioji apskaita leidžia įsivertinti, ar tam tikras sprendimas, pavyzdžiui, šildytis elektra, apsimoka“, – sako ESO specialistas.
G. Aleksiejavas priduria, kad daug gerų žodžių apie išmaniąją apskaitą girdi iš gaminančių vartotojų, kurie gali gauti išsamius duomenis apie suvartotos ir į tinklą atiduotos energijos kiekius.
„Jos naudą įvertina ir nuomotojai bei daugybę objektų valdantys klientai. Juk tuomet nebereikia važiuoti, tikrinti, nurašinėti skaitiklių, nes viskas yra internete. Labai džiaugiasi ir ūkininkai, kurie per didžiuosius metų darbus tiesiog užmiršta deklaruoti skaitiklių rodmenis“, – akcentuoja pašnekovas.
ESO primena, kad skaitikliai keičiami nemokamai. Atėjus eilei keisti vartotojo namuose esantį skaitiklį į išmanųjį, apie tai ESO atstovai informuoja telefonu, trumpąją SMS žinute ar elektroniniu paštu, jei šis nurodytas ESO savitarnos svetainėje. Jei skaitiklis keičiamas ne vartotojo būsto viduje, jo dalyvavimas nėra būtinas.
Daugiau informacijos apie išmaniuosius skaitiklius ir jų keitimą vartotojai gali rasti svetainėje ismaniejiskaitikliai.lt.
