„Enefit“ Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas Valdemaras Fiodorovičius dalijasi įžvalgomis, kas lėmė ryškius svyravimus rugsėjį ir ko laukti einant gilyn į rudenį.
Rudens pradžia – sunkiai nuspėjama
Rugsėjis šįkart nepašykštėjo staigmenų ir tam tikromis dienomis buvo sunkiai nuspėjamas. Štai rugsėjo 3 d. vakarą valandinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo pasiekusi net 60,61 ct/kWh (su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)). O jau po savaitės, rugsėjo 9-ąją, vidutinė paros kaina tesiekė vos 0,58 ct/kWh (su PVM).
Vis dėlto mėnesio vidurkis nusistovėjo ties 10,11 ct/kWh (su PVM) riba. Vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 21,61 ct/kWh (su PVM).
Tokius ryškius svyravimus lėmė kelios priežastys. Pirmosios rugsėjo dienos buvo itin karštos ir ramios. Tuo metu vėjo generacija smuko, o poreikis vėsinimui išliko aukštumose. Dėl trumpėjančių dienų saulės jėgainės nesugebėjo kompensuoti energijos poreikio, todėl trūkumą teko padengti brangiomis šiluminėmis elektrinėmis ir elektros importu iš Lenkijos bei Skandinavijos.
Netrukus vėjas vėl įsismarkavo ir vietinė gamyba atsitiesė. Teigiamą balansą padėjo išlaikyti ir dėl saulėtų orų toliau ganėtinai efektyviai dirbusios saulės elektrinės. Bendrai iš saulės ir vėjo rugsėjį sugeneruota 385 GWh žaliosios energijos. Palyginimui, nacionalinis šalies suvartojimas sudarė 930 GWh.
Laikini nesklandumai regione
Situacija rugsėjį išliko panaši ir likusiose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje energijos kaina atitinkamai buvo 10,15 ct/kWh (su PVM) ir 10,27 ct/kWh (su PVM). Prielaidas sparčiau mažėti elektros kainoms čia taip pat apsunkino ne tik nepastovi generacija iš atsinaujinančių išteklių, bet ir įvairios nenumatytos aplinkybės energetikos infrastruktūroje.
Galime pasidžiaugti, kad rugsėjo 4-ąją po ilgos pertraukos pradėjo veikti jungtis „EstLink 2“, o tai kone iškart sudarė galimybes į Baltijos šalis importuoti 44 proc. daugiau pigesnės energijos iš Suomijos.
Visgi rugsėjį pasitaikė ir nesklandumų. Štai jau minėtoje Suomijoje kelioms savaitėms dėl gedimo sustabdytas „Olkiluoto-2“ atominis reaktorius, taip pat vykdomi planiniai darbai tiek suomių „Loviisos“ atominiame reaktoriuje, tiek Estijos perdavimo tinkluose.
Visa tai apsunkino pigesnės elektros gamybą ir paskirstymą į gretimas valstybes. Atitinkamai Estijoje, skirtingai nuo Lietuvos ir Latvijos, buvo fiksuojami ryškesni elektros kainų šuoliai.
Laukia nauji iššūkiai
Nors rudens pradžia buvo išties vasariška, naivu tikėtis, kad tai tęsis. Ilgalaikės meteorologų prognozės rodo, kad spalį oro temperatūra bus iki 0,5 laipsnio aukščiau normos, o kritulių kiekis iki 5 proc. didesnis nei daugiametis vidurkis.
Visgi dėl to neturėtume pernelyg jaudintis. Rudenį padaugėja vėjuotų dienų, o krituliai labiau papildo hidroelektrinių baseinus – tai lemia didesnę žaliosios energijos generaciją. Be abejonės, trumpėjant šviesiajam paros metui, saulės taip pat būna vis mažiau – atitinkamai šio tipo jėgainių generacija ima smukti. Todėl artimiausiais mėnesiais sąlygas didmeninėje elektros rinkoje stipriai diktuos atsinaujinanti gamyba.
Kartu nenumaldomai artėja ir šildymo sezonas, kuomet energetinių išteklių, ypač gamtinių dujų, kainos neretai padidėja. Atsižvelgiant į tai, kad įtampa tiek Ukrainoje, tiek Artimuosiuose Rytuose tęsiasi, šie geopolitiniai faktoriai gali turėti neigiamos įtakos bei pateikti netikėtų ir tuo pačiu nemalonių staigmenų. Štai kodėl dabar, prieš šaltąjį metų periodą, rekomenduočiau apsvarstyti galimybę pereiti prie fiksuotos kainos planų, kurie užtikrintų stabilias elektros sąskaitas.
