„Tai, ką šiuo priešrinkiminiu laikotarpiu girdime per politinių partijų atstovų debatus, Lietuvos pramonės ir verslo bendruomenei kelia didelį nerimą. Verslui Lietuvoje mokesčiai šiemet jau buvo pakelti. Gynybos stiprinimui skirtos mokesčių reformos pagrįstumu neabejojame. Tačiau iš politikų girdime apie dar dvi mokesčių reformas. Viena iš jų gali įvykti tarpuvaldžiu, iškart po rinkimų, kai gali būti priimami dabar Seimo darbotvarkėje palikti GPM pakeitimai.
Apie kitą reformą kalbama iškart po koalicijos pasikeitimo, ir čia taip pat įvardinami reikšmingai keliami mokesčiai verslui – net 4 proc. didinamas pelno apmokestinimas. Ir greičiausiai tai dar ne pabaiga. Jei šie scenarijai taptų kūnu, sąlygos verslui Lietuvoje 2024 m. būtų pablogintos net tris kartus keičiant mokesčius. Tiesą sakant, jau vien tai, kad apie tai kalbama, blogina verslo lūkesčius, o kartu su jais ir norą investuoti“, – sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
LPK ekonomistė Eglė Stonkutė pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvai prognozuojamas ekonomikos augimas yra išimtis visame regione ir vertintinas greičiau kaip ekonomikos stebuklas.
„Lietuvos ekonomikos augimą leido užtikrinti tai, kad kitaip nei kaimyninėje Estijoje, Lietuvoje buvo susilaikyta nuo drastiško mokesčių didinimo. Be to, augimas kol kas nėra tvarus, nes Lietuvos ekonomikos stuburas – pramonė – vis dar gyvena prastomis nuotaikomis“, – sakė E.Stonkutė.
Ragina pasimokyti iš Estijos klaidų
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N.Mačiulio teigimu, pirmą kartą per pastaruosius metus matoma ryški divergencija tarp ekonomikos augimo Estijoje ir Lietuvoje. Lietuvai tai tampa signalu stebėti estų klaidas ir pasimokyti iš jų, o ne kartoti tas klaidas.
„Estija trečius metus iš eilės patiria nuosmukį, o Lietuva tuo metu yra viena iš pirmųjų atsigaunančių ekonomikų euro zonoje. Viena iš Estijos ekonomikos nuosmukio priežasčių yra fiskalinė politika – tikrai nesavalaikis bandymas padidinti mokesčius. Tai turi labai neigiamos įtakos gyventojų ir verslo lūkesčiams.
Ir, žinoma, fiskalinė konsolidacija – tai yra biudžeto deficito mažinimas tuomet, kai šalis patiria ekonominį nuosmukį. Vadovėlinis pavyzdys tą ekonomikos nuosmukį padidina ir papildomų pajamų į biudžetą neatneša. Beje, panašius žingsnius bando daryti ir Latvija. Brangūs energiniai ištekliai, nepalankios demografijos tendencijos, sumažėjęs išorinis konkurencingumas – tokioje aplinkoje bandyti pasiekti ekonominę gerovę tik per didesnį perskirstymą, per biudžetą nepasiteisino niekur. Jeigu artimiausiu metu tai bandys daryti ir Lietuva, matysime labai neigiamas pasekmes“, – prognozavo ekonomistas.
Lietuvos pastarojo dešimtmečio sėkmės istorija, anot ekonomisto, buvo ne fiskalinė politika, o pramonės konkurencingumas. Štai nuo praėjusio dešimtmečio vidurio apdirbamosios gamybos realios apimtys išaugo 70 proc., o tai – vienas didžiausių augimų visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Netgi žiūrint į pastaruosius keletą sudėtingų metų, kai matėme padidėjusias energijos išteklių kainas, palūkanų normų šuolį, vis tiek stebime, kad nuo dešimtmečio pradžios Lieuvos apdirbamoji gamyba yra išaugusi trečdaliu. Palyginimui – ir Estijos, ir Latvijos, ir Vokietijos, ir daugelio kitų pramoninių valstybių pramonė patiria nuosmukį ir yra nukritusi net į praėjusio dešimtmečio lygį“, – palygino N.Mačiulis.
Ar galime tikėtis, kad tai Lietuvoje tęsis ir toliau? Ekonomisto teigimu, galima džiaugtis Lietuvos sėkme, tačiau tolimesnis progresas ir klestėjimas nėra garantuotas. O tam, kad ši sėkmė testųsi, reikės kur kas didesnių pastangų.
„Iš dalies mūsų spartus ekonomikos augimas yra nulemtas to, kad didėja gyventojų perkamoji galia, bet tam tikru momentu yra pasiekiamas taškas, kai dėl išaugusių darbo sąnaudų eksportuojančios įmonės tampa nebekonkurencingos ir tuomet matome tokias problemas, kaip Estijoje. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, viena iš pagrindinių gilaus Estijos ekonomikos nuosmukio priežasčių yra prarastas konkurencingumas – čia darbo sąnaudos yra 20 proc. didesnės nei Lietuvoje. Pastarąjį dešimtmetį Estija jau nebedidina savo ES ir pasaulyje užimamos eksporto rinkos dalies, netgi ją praranda.
Galime džiaugtis, kad mes išvengėme to scenarijaus – tas pats TVF tyrimas rodo, kad Latvija ir Lietuva kol kas nesusidūrė su šiomis problemomis, bet tikrai būtų neatsakinga ir šiek tiek naivu tikėtis, kad tie konkurencingumo iššūkiai, kurie palietė Estiją, nepalies ir mūsų. Kaip to išvengti? Visų pirma, tai yra investicijos. Čia reikia ir mokestinių paskatų, ir pakankamo kapitalo prieinamumo“, – vieną iš galimų neigiamų atlyginimo augimo pasekmių įvardijo N.Mačiulis.
Vokietijos pramonės rodikliai kelia nerimą
Tuo metu Lietuvos pramonės rodikliai, anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, šiuo metu stipriai stebina – beveik visuose sektoriuose pastebimas gamybos rodiklių didėjimas, o ir bendras pramonės augimas įsibėgėja vis labiau. Tokie rezultatai, pasak ekonomisto, netikėti atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos pramonės užsakymų apimtys yra pasiekusios COVID-19 pandemijos lygį, taip pat yra signalų, jog artimiausiu metu šios šalies pramonė tikriausiai atsidurs recesijoje ir gamybos apimčių prasme.
„Lietuvoje netgi tokie sektoriai, kaip, tarkime, variklinių transporto priemonių gamyba (itin susijusi su Vokietijos automobilių pramone) šiuo metu nerodo dramos signalų, automobilių komponentų gamyba Lietuvoje yra ketvirtadaliu didesnė negu prieš metus.
Dėl ko taip yra? Ką man sako mūsų gamintojai, kad nedidelis Vokietijos pramonės gamybos kritimas iki tam tikro lygio mums yra naudingas, nes Vokietijos įmonėms turint daug užsakymų, jos nėra motyvuotos įsileisti Rytų Europos gamintojų į savo gamybos ciklą. Šiuo atveju, kadangi Vokietijos pramonė neturi užsakymų, jie nori atsipiginti savo produkciją ir įsileisti Rytų Europos gamintojus. Paprastai tariant – pasinaudoti pigesne mūsų darbo jėga, duoti daugiau užsakymų Lietuvos pramonei, kad mūsų gamintojai kai kuriuos komponentus pagamintų pigiau, o Vokietijos pramonė atgautų savo konkurencingumą Europos rinkose“, – vieną iš priežasčių įvardijo A.Izgorodinas.
Tiesa, ekonomistas turi ir blogų naujienų – Lietuvos pramonės atsargų lygis šiuo metu yra minusinis.
„Ką tai reiškia? Įmonės nebeturi pakankamai produkcijos atsargų ir bus priverstos didinti gamybą, kadangi neparduotos produkcijos lygis sandėliuose yra nepakankamas, kad įmonės patenkintų eksporto paklausą. Artimiausiu metu, tikėtina, su gamyba viskas bus tvarkoje, bet atsiranda pirmųjų kregždžių, kurios rodo tam tikrus raudonus arba geltonus siganalus mūsų pramonei – tai yra Lietuvos pramonės įmonių nuomonė apie eksporto užsakymus. Jeigu pasižiūrėtume kelių paskutinių mėnesių tendencijas, pamatytume, kad jos yra labai aiškiai negiamos. Dalis įmonių tikriausiai jau pradeda reaguoti į Vokietijos pramonės nuosmukį“, – sakė ekonomistas.
Pasak A.Izgorodino, baimintis Vokietijos scenarijaus pagrindo yra, mat dabartiniai Lietuvos pramonės rodikliai atspindi Vokietijos pramonės gamybos apimtis prieš šešis mėnesius.
„Ko aš labiausiai bijau? Kadangi Vokietijos pramonės rodikliai antrą šių metų pusmetį blogėjo, o taip pat ateina metų pabaiga, kai Vokietijos ir Lietuvos gamintojai pradeda derėtis dėl kitų metų užsakymų, gali būti, kad kitų metų pirmą ketvirtį mūsų pramonė realiai pajaus Vokietijos pramonės recesiją“, – prognozavo A.Izgorodinas.
Tiesa, ekonomistas atkreipia dėmesį, jog ekspertai Lietuvos eksportuotojus „laidojo“ ir COVID-19 pandemijos, ir infliacijos šoko metu, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, tačiau pesimistinės prognozės nepasitvirtino ir Lietuvos gamintojai su rizikomis susitvarkė.
Mokestinė aplinka
Šiuo sudėtingu geopolitiniu periodu LPK mato du svarbiausius iššūkius Lietuvos ekonomikai: užtikrinti, kad prognozuojamas augimas nebūtų sustabdytas ir kartu taptų tvarus. Tam užtikrinti LPK pristatė septynis veiksnius, kurie šiandien yra kritiniai, kad Lietuvos ekonomika ne tik išlaikytų augimo trajektoriją, bet tai būtų tvarus ir prie visų Lietuvos gyventojų gerovės prisidedantis augimas.
Pirmiausia, laikantis principo, kad mokestinis stabilumas yra vertybė, 2024–2026 m. periodu LVK siūlo mokestinių pakeitimų nedaryti. Nuo 2026 metų, pasak pramonininkų, bet kokie pakeitimai turi būti teikiami kartu su išsamiu poveikio ekonomikai ir investicijų augimui vertinimu.
Taip pat siūloma iki 2026 metų supaprastinti mokestines paskatas įmonėms, investuojančioms į darbo našumo didinimą ir inovacijas, užtikrinti joms papildomas efektyvias paramos priemones.
Manoma, kad nuo 2026 metų reikėtų įvesti 0 proc. paskatą pelnui, reinvestuojamam į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) bei energetinę transformaciją; parengti bazę nuo 2027 metų tokią paskatą taikyti visam reinvestuojamas pelnui.
Prieiga prie kapitalo
Dar vienas LPK siūlymas – iki 2026 metų pritraukti naujas paskolas verslui teikiančias finansų institucijas bei išplėsti besiplečiančių verslų („scale-up“) etapo finansavimo priemones.
Taip pat – iki 2030 metų aktyvinti rizikos kapitalo fondų formavimąsi ir investavimą Lietuvoje.
Užtikrinti konkurencingas energetikos kainas verslui
Pramonininkai taip pat siūlo iki 2025 metų atlikti energetikos sistemos vertinimą konkurencingoms kainoms užtikrinti; iki 2026 metų užtikrinti maksimalų apsirūpinimą atsinaujinančiais energijos ištekliais konkurencinga elektros energijos kaina.
Taip pat siūloma iki 2026 metų užtikrinti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklo pertvarką atsižvelgiant į spartų gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir atsparumą geopolitiniams iššūkiams bei sudaryti reguliacines, finansines ir kitas būtinas paskatas elektros energijos kaupimui.
Inovacijų politika turi keistis iš esmės
Anot pramonininkų, parama verslo inicijuojamiems inovacijų projektams turėtų didėti tokia apimtimi, kad šalies išlaidos inovacijoms 2030 metais siektų 4 proc. BVP.
Siūloma iki 2027 metų reformuoti viešąją inovacijų paramos paslaugų sistemą, o taip pat paleisti priemones, skatinančias mokslo ir studijų institucijas plėtoti inovacijas kartu su verslu ir komercializuoti MTEP rezultatus.
Kvalifikuotų darbuotojų rengimas ir subalansuota migracijos politika
LPK taip pat siūlo iki 2026 metų atlikti darbuotojų perkvalifikavimo sistemos auditą ir parengti jos efektyvumo didinimo veiksmų planą.
Konfederacija pabrėžia poreikį iki 2026 metų parengti STEM krypčių specialistų rengimo tobulinimo planą, apimantį visus švietimo lygmenis ir darbuotojo mokymąsi visą gyvenimą; 2030 m. STEM sričių specialistų dalį darbo rinkoje padidinti du kartus.
Taip pat siūloma iki 2026 metų sukurti ir pradėti įgyvendinti efektyvią bei nuoseklią vietinių ir užsienio talentų apsirūpinimo ir išlaikymo politiką.
Valstybės biurokratijos efektyvumas ir poveikis ekonominiams procesams
LPK pabrėžia ir biurokratijos poveikį ekonomikai, todėl siūlo iki 2027 metų sumažinti verslo administracinę naštą 30 procentų, o taip pat sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas 20 procentų.
Konfederacijos manymu, iki 2026 metų reikia sukurti sąlygas panaudoti verslo kūrybinį potencialą, integruojant verslo atstovą (-us) į valstybės valdymo struktūras.
Svarbiausias iššūkis Lietuvai – tolesnis gynybos potencialo didinimas
Iki 2030 metų LPK siūlo padidinti šalies gynybos pramonės pajėgumus tiek, kad nuo pramonės priklausomas šalies gynybinis savarankiškumas padidėtų du kartus. 40 proc. gynybos poreikių turi būti užtikrinama Lietuvoje vietos ar užsienio pramonės gamintojų.
Taip pat siūloma užtikrinti, kad santykinai didesnė dalis inovacijoms skirto finansavimo tektų būtent gynybos pramonei.
O iki 2026 metų, konfederacija siūlo sudaryti šalies gynybos pramonės vystymo regionuose planą, kartu vystant nuoseklų Lietuvos gynybos pramonės gamybos įtraukimo į pasaulines tiekimo grandines bei energetikos ir susisiekimo infrastruktūros plėtros planą.
