„Pakankamai intensyviai diskutuojama europiniu lygiu (...) apie pramonės dekarbonizaciją. Mes turime vieną atvejį „Achemos“, kuri jau paskelbė, kad atideda žaliojo vandenilio projektą. Bet „Achema“ nėra vienintelė“, – Seimo Europos reikalų komitete šią savaitę kalbėjo D. Krinickas.
„Yra pasaulinės kompanijos, pradedant automobilių gamintojais, baigiant buitinių prekių gamintojais, kurie sako, kad 2030 metus mes šiaip ne taip galbūt pasieksime, bet dėl 2040 metų tikslų mes tikrai susidursime su problemomis“, – pabrėžė premjerės patarėjas.
Kaip skelbta anksčiau, Europos Komisija (EK) buvo patvirtinusi 122 mln. eurų vertės pagalbos priemonę Jonavoje įsikūrusiai „Achemos grupės“ trąšų gamintojai „Achema“.
Planavusi iki 2027 metų pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) galios įrenginį, bendrovė, įvertinusi technologinius ir ekonominius iššūkius bei su tuo susijusias rizikas, nusprendė projektą atidėti.
Pristatydamas Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plano įgyvendinimo progresą, premjerės patarėjas pabrėžė, jog, bendrijos valstybės narėms tariantis dėl naujojo plano, skirto veiksmams po 2027-ųjų, didžiausias iššūkis bus energetikos tinklų saugumo didinimas.
Kaip sakė „Achemos“ generalinė direktorė Audronė Kuskytė, derinant žaliojo vandenilio projektą su EK, keitėsi projekto techniniai reikalavimai, o dėl naujo reglamentavimo investicijų suma išaugo daugiau nei dvigubai, tad projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis.
Nepanaudotas EK subsidijos lėšas Ekonomikos ir inovacijų (EIM) ministerija ketina perskirstyti regionų plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti.
