Panevėžio miesto taryba mažos taršos zoną nuo 2025 m. sausio 1 d. įves centrinėje miesto dalyje – Elektros gatvėje. Pasak miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos, savivaldybė šiuo metu nėra priėmusi sprendimo dėl zonos apmokestinimo, tačiau tokia galimybė nėra atmetama.
„Planuojamas mažos taršos zonos įvedimas Elektros gatvėje yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti oro taršą ir skatinti tvarų judumą centrinėje miesto dalyje.
Dabartinė „Gyvenamos zonos“ infrastruktūra jau užtikrina patogų pėsčiųjų judėjimą, tačiau naujos mažos taršos zonos tikslas yra dar labiau pagerinti oro kokybę, paskatinti žmones rinktis tvaresnes transporto priemones, tokias kaip dviračiai, elektromobiliai, bei daugiau vaikščioti pėsčiomis“, – Eltai komentavo D. Vadluga.
Panevėžio miesto savivaldybės atstovo teigimu, šiuo metu nagrinėjami konkretūs zonos įgyvendinimo principai, atliekamas kontrolės sistemos įsigijimo rinkos tyrimas.
Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat skelbia išrinkusi vietą mažos taršos zonai – tai bus senamiesčio ir Smiltynės teritorijos.
„Klaipėdos miesto darnaus judrumo plane yra numatytos zonos be CO2 – senamiestyje ir Smiltynėje. Tokiu būdu šiuo dokumentu perspektyvinės mažos taršos zonos Klaipėdos mieste jau yra nustatytos“, – teigė savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Ričardas Žemgulis.
R. Žemgulis tikina, kad Klaipėdos savivaldybė palaiko ryšį su kolegomis iš Kauno ir mokosi iš jų praktikos, tačiau savivaldybė šiuo metu nesvarsto apie įvažiavimo mokesčio įvedimą.
„Kalbėjome su kolegomis iš Kauno miesto savivaldybės, kurie minėjo, kad prieš įvedant sumažintos taršos zonas Kauno senamiestyje, daugiausia diskusijų kilo su verslo įstaigomis, pavežėjais, mokymo įstaigomis, gyventojų atstovais. Jie akcentavo, kad reikalinga tinkamai išdiskutuoti su šiomis grupėmis ir numatyti tinkamus sprendimo būdus“, – pabrėžė jis.
Vilniuje ir Šiauliuose planai dar nepristatyti
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, mažos taršos zonos įvedimo planas šiuo metu dar nėra parengtas. Jį parengus, dėl jo apsispręs savivaldybės taryba – žadama, kad tai bus atlikta iki sausio 1 dienos.
Savivaldybės atstovai nekomentavo ar zona bus apmokestinama, taip pat neįvardijo konkrečios teritorijos, kurią mažos taršos zona apims, bei dydžio ir priemonių, kaip bus reguliuojamas taršių automobilių eismas.
„Rengiant zonos įvedimo ir veikimo planą, remiamasi Susisiekimo ministerijos parengtomis mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijomis, taip pat vertinama kitų šalių praktika, siekiama, kad zonos taikymas būtų veiksmingas ir kartu sąžiningas vilniečiams ir miesto svečiams“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės siųstame komentare.
Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybė teigia, kad prieš spręsdama dėl mažos taršos zonos vietą ir jos režimą palauks atitinkamų tyrimų rezultatų. Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos Eglė Bružienės teigimu, tikėtis greitų sprendimų nereikėtų.
„Konsultacijų, tyrimų, analizės paslaugas perka LSA. Mūsų žiniomis, šiuo metu sutartis dar nėra pasirašyta. Konsultantams atlikus situacijos analizę, bus aišku, kurioje vietoje zona galėtų būti, koks bus jos režimas. Zonos įdiegimas iki 2025 m. sausio 1 d. sunkiai tikėtinas“, – rašo Eglė Bružienė.
ELTA primena, jog 2023 m. kovą Seimą pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.
Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. Mažos taršos zonos minėtuose miestuose bus nustatytos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d.
Rugpjūtį Kauno senamiestyje pradėjo veikti mokama mažos taršos zona, kurią pravažiuojantiems automobiliams taikoma 2 eurų rinkliava. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc.
