Tvarumas – sąvoka, jau kurį laiką skambanti vis dažniau. Tačiau verslininkas, prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas D.Dundulis įsitikinęs, kad tvarumas pirmiausia – praktiškumas.
„Praktiškai mes, t.y. „Norfa“, gyvename kone tiek pat laiko, kiek egzistuojame ir dirbame. Šiais principais vadovaujamės visur.
Pamenu, kai pasitvirtinome šūkį, kad praktiški žmonės renkasi „Norfą“, iš mūsų net juokėsi, o dabar vis daugiau žmonių supranta, jog kitokio kelio mes visi tiesiog nebeturime. Tvarumas – labai šalia, tai kone sinonimai. Turime gyventi taip, kad planetą paliktume ateinančioms kartoms“, – sakė jis.
Kuo mažesnė pakuotė
D.Dundulis neslepia – praktiškumo dvasia jis buvo auklėjamas nuo pat vaikystės: kur nereikia, namuose turėdavo būti išjungta šviesa, o šiukšlių buvo stengiamasi išmesti kuo mažiau.
„Pirmiausia turime ne surūšiuoti šiukšles, o jų neturėti. Daugelis mano, kad rūšiuodami elgiamės tinkamai. Kategoriškai su tuo nesutinku – svarbiausia jų neturėti.
Taip, neturėti šiukšlių šiandien – neįmanomas uždavinys, bet jų turėti kur kas mažiau gali kiekvienas, kuris tik pasistengs. Net ir plastikinių maišelių apmokestinimas – jau žingsnis pirmyn, nors ir nedidelis.
Pastebėjau, kad apmokestinus maišelius jų iš parduotuvių iškeliauja gerokai mažiau. Anksčiau su kolegomis juokdavomės, kad žmonės tų maišelių, kai jie buvo nemokami, pasiimdavo po kelis ar net keliolika – namuose susidėdavo kojines ar sagas. To nebeliko“, – sakė verslininkas.
D.Dundulis norinčius gyventi tvariau kvietė atkreipti dėmesį, su kokiu kiekiu pakuotės mes į namus parsinešame produktą.
„Čia nekalbu apie tarptautinius prekės ženklus, kurių produktais prekiaujame visi. Tačiau greitai gendančius produktus iš mūsų parduotuvių pirkėjai išsineša mažesnėse pakuotėse.
Čia turiu mintyje produktus iš vitrinų, sveriamus, kurie dedami ne į plastiko pakuotes ar putplasčio padėkliukus, o į paprastus nė dviejų gramų nesveriančius maišelius“, – sakė „Norfos“ vadovas.
Šiukšles presuoja dukart
„Norfos“ tinklo parduotuvėse, pasak D.Dundulio, yra sukurtos tokios sąlygos, kad kone visas šiukšles galima išrūšiuoti.
„Taip, nerūšiuojame tik purvo nuo grindų, čekių, ko nors, ką galbūt darbuotojas atsinešė iš namų. O gamybines šiukšles išrūšiuojame beveik 100 proc. Viskas yra surenkama, supresuojama, suvežama, dar kartą perpresuojama ir pristatoma į perdirbimo įmones.
Atskirai jau parduotuvėse presuojami plastikas ir popierius, kartonas. Sandėlyje šios šiukšlės presuojamos dar kartą.
Kodėl? Pirmiausia todėl, kad iki pakrovimo sandėlyje šios pakuotės užimtų mažiau vietos. Antra, greičiau pakrauname sunkvežimį – pakuočių kiekis yra mažesnis, nei kad jų suvežama iš parduotuvės. Trečia – taip galime pakrauti pilną sunkvežimį.
Kai šias pakuotes išveždavome tiesiai iš parduotuvių, tai, ką dabar išvežame vienu sunkvežimiu, veždavome dviem arba trimis. Taigi jei jau kalbame apie taupymą, sutaupome ir transportavimo sąnaudų. Be to, mažomis pakuotėmis nepriima gamintojai – taip pritaikytos jų gamybos linijos“, – pasakojo verslininkas.
Atliekos – biokurui, vaistams ir gyvūnams
Visas vartoti nebetinkamas daržoves ir vaisius „Norfa“ pristato į bioperdirbimo įmonę – iš jų gaminamos dujos ir kompostas. Šios atliekos specialiai paruošiamos, svarbu, kad jos būtų be pakuočių – surinkėjams jų nebereikia nei rūšiuoti, nei kitaip apdoroti.
„Perdirbti negalima tik kasos aparatų čekių. Nustebinau? Taip, anksčiau, prieš bene penkiolika metų, ir aš reikalaudavau, kad jie būtų metami į popieriaus šiukšles, keliautų į presą. Paskui gavau velnių nuo perdirbėjų – toks terminis popierius neperdirbamas“, – pasakojo verslininkas.
Šilalės rajone, Struikuose, įsikūrusi mėsinė „Rivona“, iš kurios „Norfos“ parduotuvėms pristatoma šviežia mėsa ir jos gaminiai, – našiausia ir moderniausia mūsų šalyje.
Čia, pasak D.Dundulio, šiukšlių taip pat lieka, tačiau itin nedaug. Stengiamasi kuo daugiau realizuoti.
„Viskas čia surenkama – ir riebalai, ir šeriai, jie iškeliauja į kitų produktų gamybą.
Pavyzdžiui, iš kiaulių žarnų išvalyti riebalai keliauja į farmacijos pramonę. Mėsos atliekos tampa gyvūnų ėdalu.
Vienintelis, kas dar nepanaudojama, – kraujas. Jį utilizuojame, nes kol kas neradome, kur galėtume priduoti. Kraujiniams vėdarams, kuriuos gaminame, nesunaudojame nė vieno procento kraujo“, – sakė verslininkas.
Rūšiuoja ir statytojai
Statant naujas parduotuves ir renovuojant senas tvarumas ir praktiškumas taip pat itin svarbu. Jau ir statybininkai, statantys ar atnaujinantys „Norfos“ tinklo pastatus, su savimi atsiveža šiukšlių presus, renka popierių ar plėvelę ir juos priduoda perdirbti.
„Įsivaizduokime: atveža plyteles, jos supakuotos į kartonines dėžutes. Dar įsivaizduokime, kiek tų dėžučių yra, sakykime, statant naują parduotuvę. Ir visos šios pakuotės – į šiukšlyną! Labai pykau.
Šiandien daugelis statytojų jau susitvarko. Žinoma, statybinės atliekos išvežamos ten, kur jos panaudojamos dar kartą statybinėms medžiagoms, nelaidojamos. Tuo užsiima specialios įmonės, tarkime, betonas sumalamas ir panaudojamas keliams tiesti. Tai – ir aplinkosaugos institucijų nuopelnas.
Griežtai kontroliuojame ir griovimo darbų liekanas – rūšiuojame medieną, betoną, geležį ir kitas medžiagas“, – pasakojo „Norfos“ įkūrėjas.
Elektrą taupo ir naktį
Panašios nuomonės kaip ir apie šiukšles D.Dundulis laikosi ir apie elektrą – siekiant praktiškumo jos reikia nenaudoti tada, kai nereikia.
„Žinoma, visiškai nenaudoti elektros negalime, tai neįmanoma, tačiau nenaudojimo principas susiveda į du aspektus. Pirma, prietaisas turi būti tinkamo galingumo, bet naudojantis kuo mažiau elektros – į tai kreipiame itin daug dėmesio, perkame geriausius, efektyviausius.
Antra, turime nenaudoti elektros tada, kai mums jos nereikia, – ją turime išjungti. Žinoma, tai darome ne mygtuku, o automatizuotai. Žmogus pas mus neišjunginėja nieko.
Ir automobilių aikštelių apšvietimas, ir fasado apšvietimas išsijungia, kai lauke pasidaro tamsu ar kai uždaroma parduotuvė“, – pasakojo verslininkas.
Akylesni pirkėjai pastebėjo, kad parduotuvių reklamos taip pat dega tik valandą po uždarymo, o vėliau išjungiamos.
„Mūsų įsitikinimu, naktį deginti elektrą yra netvaru ir nepraktiška. Abejotina ir nauda, kai naktį per valandą reklamą pamatys vos keli žmonės.
Kalėdiniu laikotarpiu šventinės dekoracijos veikia, tačiau naktį jas išjungiame kaip ir reklamas“, – sakė D.Dundulis ir pasidžiaugė, kad per kelerius metus „Norfos“ parduotuvėse elektros suvartojama bene per pusę mažiau. To priežastis – ne tik taupymas ten, kur elektros nereikia, bet ir parduotuvių renovavimas, senų, neekonomiškos sistemos parduotuvių uždarymas.
Šiandien neekonomiškomis parduotuvėmis D.Dundulis vadina 10–15 proc. parduotuvių.
Verslininkas savęs vartotojišku nevadina
- „Jei galiu nenaudoti – nenaudoju. Vaikams irgi įskiepijome, kad į lėkštę reikia dėtis tiek maisto, kiek suvalgysi“, – sakė D.Dundulis.
- Verslininko telefonui – daugiau nei penkeri metai: „Mėgstu nebūti toks kaip visi. Kategoriškai nenoriu žinomo populiaraus prekės ženklo išmaniojo telefono, nes noriu ir mėgstu būti kitoks. Telefonas man puikiai tarnauja, veikia, man jo funkcijų užtenka. Nelekiu kaskart, rinkoje pasirodžius naujam modeliui, jo įsigyti. Galiu sau leisti, bet nematau tikslo.“
- D.Dundulio automobilis – benzinu varomas „Mercedes-Benz“. „Negaliu pirkti elektromobilio, nes kelis kartus per savaitę važiuoju daugiau nei 600 km per dieną – išvykstu dar neišaušus, grįžtu vakare. Jei įkrovinėsiu automobilį, savo tikslų nepasieksiu. Taip, susimąstau apie tai. Gal reikia antro? Tai irgi nebus tvaru...“
- Sugedusius daiktus verslininkas veža į taisyklą arba kviečiasi meistrą į namus. „Batų į taisyklą nebenešu, bet jaunystėje visada atiduodavau juos meistrui, o ne išmesdavau. Smulkią buitinę techniką, pavyzdžiui, arbatinuką, pabandau taisyti pats. O jei sugestų stambioji – skalbimo mašina, televizorius ar šaldytuvas, visada kviesčiau meistrą. Iki šiol to tiesiog neprireikė – šiuolaikinė technika genda retai. Štai sodybos traktoriukui jau daugiau nei 20 metų ir jis puikiai važiuoja“, – sakė „Norfos“ įkūrėjas.
- Pirkdamas drabužius verslininkas mažiausiai galvoja apie madą ir juo labiau apie prabangius prekės ženklus, neatnaujina savo spintos jis ir kiekvieną sezoną. „Jei drabužis patinka, nešioju jį dažnai, o kiti taip ir lieka spintoje. Tokius naujus drabužius atiduodame, neišmetame. Su rūbais man pasiteisinusi teorija, kad kokybiškesni kainuoja daugiau. Čia nekalbu apie matomas žinomas etiketes – tokių nemėgstu, bet kokybę tikrai vertinu“, – atviravo verslininkas.
- Kalbėdamas apie knygas, kurių gamybai kertami medžiai, D.Dundulis atviras: čia pasigirti tvariu požiūriu jis negali – knygas skaito tik popierines ir perka naujas knygyne. Ekrane jis kasdien skaito naujienų portalus, o knygą vežasi į atostogas.
