Gavusi VMI atliekamo tyrimo rezultatus komisija iš naujo spręs, ar pradėti parlamentinį tyrimą. Sprendimą kreiptis į VMI palaikė 6 komisijos nariai, 4 Seimo nariai balsavo už alternatyvų siūlymą nepradėti tyrimo.
M.Skritulskas tikino, kad jam metami kaltinimai yra ištraukti iš konteksto, neatitinka faktų ir buvo inicijuojami vieno bendrovės akcininko, turinčio interesą pakenkti Seimo nario reputacijai.
„Atkreiptinas dėmesys, kad buvo kuriamos pasakos ir interpretacijos vieno vienintelio asmens ir šaltinio, tai yra šios bendrovės akcininko, kuris buvo sukonfliktavęs su kitais akcininkais. Ir, matyt, šitas akcininkas, teikdamas informaciją, kurią paprastai savo teiginius pabaigdavo žodeliu „galimai“, kad nebūtų apskųstas dėl šmeižto, pateikdamas selektyvias nuotrupas iš susirašinėjimų žinučių, nuotraukas iš privačių kelionių, suponuojant mintį, kad viskas buvo daroma verslo tikslais“, – posėdžio metu kalbėjo M.Skritulskas.
„Įperšama mintis, kad aš neva tose žinutėse, ištrauktose ir konteksto, prisipažinau ir save įvardijau kaip akcininką. Bet jei mes atidžiai perskaitysime tekstą, tai tokio išsireiškimo, kad aš esu akcininkas, nėra. Suprantu norą pritempti neva aš esu akcininkas, valdytojas, pilkasis kardinolas. Tai teigiama žmogaus, kuris turi labai aiškų ir nebūtinai dorą interesą“, – teigė Seimo narys.
M.Skritulskas teigė žinantis apie VMI pradėtą tyrimą ir tikino, kad po tyrimo bus išsklaidyti visi įtarimai dėl galimų finansinių nusižengimų ir jo paties buvimo įmonės akcininku.
„Spėju, kad pagal šito akcininko prašymą tyrimą atlieka VMI. Tikiuosi ir pasitikiu ja, kad ji tikrai atliks šitą dalyką, juo labiau, kad visi mokėjimai, kaip buvo informacija pateikta žiniasklaidai, buvo bankiniais pavedimais, pagal išrašytas sąskaitas ir sutartis ir buvo pateiktos visos deklaracijos“, – aiškino jis.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė paaiškino, kad partija priėmė sprendimą kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, atsižvelgusi į LRT tyrime pasirodžiusią informaciją.
„Matytume priežastį pradėti tyrimą, ar tikrai mūsų kolega M.Skritulskas Palangoje, pasislėpęs už žmonos, kuri yra akcininkė to vadinamojo rato, yra tikrasis akcininkas, kuris galbūt ir praleido Seimo posėdžius, dalyvaudamas Amsterdame išvykoje, ir domėdamasis verslo interesais“, – sakė R.Budbergytė.
Komisijos narys, konservatorius Jurgis Razma teigė, kad tokie socialdemokratų veiksmai yra tik priešrinkiminė žinutė. Pasak jo, pats M.Skritulskas jau pripažino, kad dėl kelionės praleidęs parlamento posėdį pasielgė netinkamai, tačiau šis klausimas jau svarstomas Seimo etikos ir procedūrų komisija.
„Tik pasirodžius tam žurnalistiniam tyrimui socialdemokratų vietiniai atstovai žaibiškai reaguoja, po to estafetę perima Seimo socialdemokratai ir vystomas viešųjų ryšių veiksmas prieš rinkimus“, – aiškino jis.
Seimo narė Agnė Širinskienė argumentavo, kad tyrimo reikia išsiaiškinti, ar M.Skritulskas dalyvavo įmonės valdyme, turint omenyje, kad jis yra buvęs Palangos miesto tarybos nariu, o istorijoje figūruojantis Palangos meras taip pat yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
„Iš šių aplinkybių, kurios surašytos, susidaro tam tikros prielaidos galimai įtarti, jog miesto taryboje per politinę liniją buvo daromas poveikis sprendimų priėmimui“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad praėjusią savaitę LRT paskelbė, jog Seimo narys M.Skritulskas ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus dalyvavo kuriant apžvalgos ratą valdančios bendrovės „Rota fortuna“ verslą, kurio vienos iš akcininkių – jų žmonos. Vilmai Vaitkuvienei ir Ramunei Skritulskienei priklauso po 25 proc. įmonės akcijų.
LRT tyrimų skyriaus duomenimis, dar 2021 m., kartu su įmonės akcininkais į užsienį ieškoti Palangai tiksiančio rato drauge vyko ir konservatorius M.Skritulskas. Dėl vienos iš kelionių jis praleido Seimo posėdį.
M.Skritulskas neigia dalyvavęs „Rota fortuna“ verslo veikloje.
Netrukus istorijoje atsirado ir daugiau detalių – „lrt.lt“ pranešė, kad gauti M.Skritulsko susirašinėjimai su kitais „Rota fortuna“ akcininkais rodo, jog politikas ne tik sprendė verslo klausimus, tarėsi dėl susirinkimų, bet ir pats save vadino akcininku.
