Ir verslo, ir valstybės atstovai sako, kad mūsų šalis jau nėra pigios darbo jėgos šalis, manoma, kad ateityje Lietuvą rinksis didesnes algas mokančios kompanijos, bet dabar trūksta žmonių, kuriems būtų galima jas mokėti.
Su esamais ir potencialiais užsienio investuotojais bendraujančios organizacijos sako, kad norint pasivyti turtingas šalis reikia dirbti produktyviau ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus.
Per trejus metus vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje augo 36 proc. ir antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1 352 eurus, minimali alga per tą patį laikotarpį didėjo 26 proc. iki 924 eurų „ant popieriaus“, o nuo kitų metų didės dar 12 proc. ir turėtų siekti 1 038 eurus.
Kodėl pasitraukė?
Praėjusią savaitę Klaipėdos langų gamintoja „Vitral“ pranešė, kad atleidžia visus 32 darbuotojus, nes ją valdantys Danijos verslininkai nutarė ją likviduoti.
Įdomu tai, kad bendrovė per visus 14 veiklos metų dirbo pelningai ir generavo ne mažesnes nei milijono eurų metines apyvartas ir dar šiemet pavasarį viešai deklaravo, jog rizikos veiklos tęstinumui nėra.
Gerus rezultatus demonstruojanti įmonė žiniasklaidai veiklos nutraukimą aiškino lakoniškai – veiklą perkelia į kitas šalis.
Panaši situacija prieš trejus metus susiklostė ir su vienu iš didžiausių to meto Klaipėdos darbdavių „Yazaki Wiring Technologies“: miesto Laisvojoje ekonominėje zonoje nuo 1993-iųjų veikusi transporto priemonių elektros laidų gamintoja pasitraukė demonstruodama puikius rezultatus – apyvartą, skaičiuojamą dešimtimis milijonų eurų, bei grynąjį pelną, kuris per finansinius metus siekdavo septynženkles sumas.
Japonijos korporacijai „Yazaki“ priklausanti bendrovė oficialiose ataskaitose nurodė, kad bendrovę Klaipėdoje nutarta likviduoti dėl korporacijos padalinio Europoje restruktūrizacijos bei prarastų užsakymų šiai gamyklai, o žiniasklaidai nurodė, kad gamybą perkelia į Serbiją.
Šioje šalyje vidutinis atlyginimas „į rankas“ praėjusių metų pabaigoje siekė apie 810 eurų, skelbia Serbijos vyriausybė.
Be to, „Vakarų ekspreso“ šaltinis, susipažinęs su situacija „Yazaki“ Klaipėdoje veikusioje gamykloje, teigia, kad bendrovė iš Lietuvos išsikraustė neva dėl to, nes jos plėtros planus stabdė darbuotojų trūkumas, nes jokios kvalifikacijos nereikalaujančio darbo už siūlomą atlyginimą niekas nenorėjo dirbti, tad teko dairytis į kitas šalis, kurių gyventojams buvo patrauklus užmokestis, mokėtas Lietuvoje.
Primename, kad „Yazaki Wiring Technologies“ geriausiais laikais dirbo per 1,3 tūkst. žmonių, o paskutiniaisiais veiklos metais jų buvo likę kiek daugiau nei 400.
Tiesa, tuščia gamykla ilgai nebuvo – joje įsikūrė Suomijos kapitalo automobilių elektronikos sistemų, laidų ir kabelių gamintoja „PKC group Lithuania“, įdarbinusi kelis šimtus žmonių, vidutinis atlyginimas joje, „Sodros“ duomenimis, dabar siekia 1 638 eurus iki mokesčių.
Eina ten, kur pigiau
Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad tokios užsienio kompanijos kaip „Yazaki“ dėl savo darbo specifikos ieško, kur darbo užmokesčio kaštai yra mažesni.
„Jie eina ten, kur pigiau. Buvau ir aš „Yazaki“ Klaipėdoje, manau, kad jie tikrai labai skaičiavo, kalbėjau su jais, man buvo rodomi skaičiavimai, jie jau kurį laiką dairėsi, kur išeiti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Skyrienė.
Jos teigimu, Japonijos kapitalo kompanija vertino ne tik atlyginimų augimą, bet ir kitus veiksnius – Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, gali būti daugiau atostogų ir laisvadienių.
„Lietuva turi ne tik atlyginimų augimą – pažiūrėkime, kiek mes turime atostogų, nedarbo dienų, vaiko atostogų – mamadienių, tėvadienių, „Yazaki“ skaičiavimuose mačiau užrašytus palyginimus tarp šalių.
Man sakė – pas mus labai daug atostogų, išeiginių, švenčių dienų, visa tai atsiliepia – visi juk skaičiuoja, o jeigu darbui imlus, bet žemo produktyvumo darbas, tai kiekvienas centas skaičiuojasi, natūralu, kad žiūrima – kur pigiau“, – kalbėjo investuotojų atstovė.
Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis teigia, kad praeityje pavieniai stambių užsienio investuotojų pasitraukimo atvejai fiksuoti ne tik dėl brangstančios darbo jėgos.
„Juos lėmė kompleksinės aplinkybės, tokios kaip besikeičianti globali įmonių strategija ar pakitusi situacija eksporto rinkose. Siekis optimizuoti kaštus, perkeliant įmonės veiklą į kitą vietą, gali būti tik viena iš priežasčių“, – sakė jis „Vakarų ekspresui“.
Tokie pasitraukimai – nedidelė problema
R. Skyrienė sako, kad itin žemos kvalifikacijos darbo vietas kuriančių investuotojų pasitraukimas nėra didelė problema, didesnis iššūkis, jos teigimu, yra gerai apmokamų darbuotojų trūkumas.
„Net žagtelėjau, nes nemaniau, kad šiais laikais dar tokių darbų yra – moterys stovi prie stendo ir kaišioja laidus. Nujaučiu, kad tai buvo nekvalifikuotas darbas.
Aš labai dėl to nesijaudinu, kad tokie darbai išeina, bet norėtųsi, kad ateitų mokantys geriau.
Todėl reikia mokytis, studijuoti inžineriją, informacines technologijas, visus dalykus, kurių reikia naujiesiems investuotojams. Tokių darbuotojų dabar trūksta“, – kalbėjo R. Skyrienė.
Už tarptautinių kompanijų pritraukimą atsakinga „Investuok Lietuvoje“ sutinka, kad vietos įsikurti ieškantys investuotojai pirmiausia dairosi kvalifikuotų specialistų, jiems taip pat svarbu infrastruktūra ir finansinės paskatos.
Pirmiausia bandoma pritraukti kompanijas, kurios darbuotojų atlyginimų svyravimams yra mažiau jautrios.
„Pritraukti būtent tokias investicijas, kurios kurtų gerai apmokamas darbo vietas ir būtų mažiau jautrios darbo jėgos kainai. (...) Orientuojamasi į tokius investuotojus, kurie mokėtų aukštesnį nei vidutinis darbo užmokestį ir veiktų pažangiuose ekonomikos sektoriuose“, – teigia M. Stasiukaitis.
Pavyzdžiui, jau pritrauktose užsienio kompanijose Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pernai maždaug pusantro karto viršijo šalies vidurkį.
Pasmerkti geroms algoms
Investutojų forumo vykdomoji direktorė R. Skyrienė sako, kad Lietuva jau nėra pigios darbo jėgos valstybė.
„Tai – jau faktas. Atlyginimai auga sparčiai, ir gerai, kad nepakliūvame į žemų pajamų žabangas“, – kalbėjo ji.
„Investuok Lietuvoje“ laiko tai šalies pasiekimu.
„Tai, kad Lietuva nebėra pigios darbo jėgos valstybė, yra svarbus pasiekimas“, – teigia M. Stasiukaitis.
R. Skyrienė sako, kad asociacijos vienijami investuotojai nesipriešina minimalios algos didinimui.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad kai vyksta diskusijos apie minimalią algą – kelti, nekelti – tai labai dažnai kai kurių mūsų įmonių vadovų nuomonė sutampa su profsąjungų nuomone, kad reikia kelti. Gal dėl to, kad daugiau mūsų narių yra orientuoti į aukštesnę pridėtinę vertę“, – sakė R. Skyrienė.
Dėl to, anot jos, Lietuva ateityje gali tapti turtinga šalimi: „Jau neatsimenu, kas pasakė – Lietuva yra pasmerkta būti turtinga šalimi – ir aš su tuo sutinku.“
Per mažas produktyvumas
Tiek investuotojų, tiek valstybės atstovai sako, kad dar geresnį gyvenimą Lietuvoje garantuotų aukštesnis įmonių produktyvumas, kurį galima didinti įvairiomis priemonėmis.
„Dabar pagrindinis rūpestis – kaip padidinti produktyvumą, be jo mes neišsisuksim, robotizacija, mechanizacija, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas yra išeitis. Ir paslaugose produktyvumas keičiasi – daugiau priemonių, technikos, kas leidžia padaryti daugiau per trumpą laiką“, – kalbėjo R. Skyrienė.
M. Stasiukaitis teigia, kad mažas produktyvumas Lietuvoje trukdo vytis tokias turtingas šalis kaip Danija.
„Nuo turtingų Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Danija, pagal valandinius darbo jėgos kaštus 2023 metais vis dar atsilikome daugiau nei 3 kartus.
Produktyvumo augimas yra per lėtas, kad per artimiausius dešimtmečius priartėtume prie šių valstybių pragyvenimo lygio, o ekonomikos struktūroje dominuoja santykinai žemos pridėtinės vertės veiklos“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ atstovas.
Agentūra skaičiuoja, kad paspartinus produktyvumo augimą iki 3,8 proc. per metus (reikalingo pasiekti Šiaurės šalių produktyvumo lygį), 2050 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) būtų 63 mlrd. eurų (64 proc.) didesnis nei tuo atveju, jei produktyvumas augs dabartiniu tempu (2 proc. per metus).
„Dėl didesnio produktyvumo sukurtas papildomas BVP daugiau nei trigubai kompensuotų demografinių aplinkybių sukeltą neigiamą poveikį, iš esmės padidėtų galimybės finansuoti prioritetines valstybės valdymo sritis: švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, gynybą ir taip prisidėtų prie gerokai aukštesnių pragyvenimo standartų.
Kas, kur ir kiek investuoja Lietuvoje?
Naujausi duomenys rodo, kad 2023 metais Lietuvoje sulaukta 33,151 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų (TUI).
Apie trečdalis šios sumos investuota į finansinę ir draudimo veiklą.
Daugiausia lėšų Lietuvoje yra investavę Vokietijos (17,2 proc.), Estijos (11,3 proc.), Švedijos (10 proc.), Nyderlandų (9,6 proc.), Latvijos (6,1 proc.), JAV (5,1 proc.) ir Jungtinės Karalystės (5 proc.) verslai.
Pagal TUI dalį vienam gyventojui (2022 metų duomenys) pirmauja Vilniaus apskritis (25,9 tūkst. eurų), po jos seka Telšių apskritis (6,97 tūkst. eurų), Klaipėdos apskritis (6,38 tūkst. eurų) ir Kauno apskritis (5,27 tūkst. eurų).
Telšiai tarp didmiesčių pateko dėl Lenkijos koncerno „Orlen“ investicijų į naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ rekonstrukciją Mažeikiuose.
R. Skyrienė sako, kad šiuo metu naujų investuotojų atėjimas yra sustojęs, tačiau tai – laikina.
„Dabar yra sustojęs užsienio investuotojų atėjimas, bet daugiau dėl geopolitinės padėties. Tie, kurie čia yra, jie plečiasi, jie geriau supranta situaciją, o naujiems atrodo, kad Ukraina yra čia pat. Nemanau, kad dėl to reikia jaudintis – palauksime truputį ir susitvarkysim, o jeigu ateis tie, kurie mokės didesnes algas, mums tik geriau bus“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Skyrienė.
