„Valdysena ir su tuo susiję vertinimai yra tam tikros žaidimo taisyklės, ir kuo daugiau žmonių Lietuvoje, o ypatingai politinių sprendimų priėmėjų žinos šias žaidimo taisykles, žinos tas gerąsias praktikas, tuo mes turėsime stipresnes valstybės valdomas įmones ir tuo stipresnę turėsime Lietuvą“, – tikino M.Mikalajūnas.
„Ir čia mus verčia pasitempti ne tik akcininkas Finansų ministerija, ne tik nepriklausomumo kriterijus atitinkanti stebėtojų taryba, bet ir VKC, atliekantis didelį darbą“, – pridūrė „Ignitis grupės“ atstovas.
Matomas nuoseklus valdysenos kokybės augimas
Apie padarytą pažangą VVĮ valdyme ir nuosekliai augantį valdysenos indeksą kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė. Anot jos, reikšmingai patobulėjo įmonių strateginis planavimas ir planų įgyvendinimas.
„Vertinant kelerių metų duomenis matome, kad valdysenos lygis nuosekliai augo ir, vertinant nuo 2021 m., teigiamas vertinimas pakilo kone trečdaliu. Šių metų indekse ypatingai gerėjo strateginis planavimas ir įgyvendinimo dimensijos. Dar 2021 m. vos 44 proc. VVĮ buvo įvertintos teigiamai, o remiantis šio teksto duomenimis, jau 72 proc. įmonių gavo teigiamą įvertinimą“, – aiškino ji.
VKC direktorius Vidas Danielius teigė, kad Lietuvos brandą VVĮ sektoriuje pastebi jau ir užsienio partneriai bei kviečia dalintis gerąja patirtimi. Jo teigimu, gerosios valdysenos modelio esmė yra nepriklausomos valdybos, kurių absoliuti dauguma narių ir visi vadovai jau kelis metus yra nepriklausomi.
„Be abejo, valdybos, nepriklausomos valdybos ašis yra esminė, aplink kurią sukasi gerosios valdysenos modelis ir džiugu, kad tose valdybose jau du trečdaliai narių yra nepriklausomi jau keletą metų. Taip pat džiugu, kad jau antri metai iš eilės mes turime 100 proc. nepriklausomus visų valdybų arba stebėtojų tarybų pirmininkus Lietuvoje“, – pasakojo V.Danielius.
VKC vadovas pridūrė, kad šiais metais Lietuva nuosekliai judėjo centralizuoto valdymo modelio link, kuris šiandien pasaulyje pripažįstamas pačiu pažangiausiu.
„Galime šių metų puslapį uždaryti kaip sėkmės istoriją, bet čia yra tik vienas laiptelis einant link to modelio, kuris yra centralizuotas ir kurį EBPO pripažįsta kaip pažangiausią valdymo modelį kalbant apie VVĮ portfelį“, – sakė jis.
Mažesnėms įmonėms sekasi sunkiau
VKC projektų vadovė Aušra Gudinavičienė teigė, kad įmonėms yra keliami patys aukščiausi valdysenos standartai, kuriuos įgyvendinti iš karto nėra paprasta. Nors kasmet yra aiškiai pastebima pažanga, ypač tarp didelių ir vidutinio dydžio VVĮ, auga atotrūkis tarp geriausius ir prasčiausius rezultatus fiksuojančių įmonių.
„Matome, kad dauguma atveju siekiama įgyvendinti tuos nustatytus reikalavimus, tačiau didėja atotrūkis tarp ypač gerai ir prastai vertinamų įmonių“, – teigė A.Gudinavičienė.
„Jeigu didelių įmonių valdysena atitinka gerąją praktiką ir yra įvertintos aukščiausiu teigiamu įvertinimu A+, vidutinių įmonių kategorijoje vyksta nuosekli pažanga daugėjant įmonių, kurių principai jau galėtų būti laikomi pavyzdiniais, tuo tarpu tam tikrų mažų įmonių valdysenos lygis pakankamas žemas. Identifikuojamos valdysenos spragos nėra taisomos, o fiksuojama pažanga yra labai neženkli“, – tvirtino ji.
Kaip mažų įmonių patiriamų sunkumų priežastį, VKC atstovė įvardijo ribotus resursus ir skaidrumo trūkumą.
„Taip yra todėl, kad mažos įmonės turi ypač ribotus išteklius įgyvendinant valdysenos praktikas, ypač atsilieka skaidrumo dimensija bendrame kontekste“, – paaiškino A.Gudinavičienė.
Didelių įmonių kategorijoje, jau šeštus metus iš eilės geriausią vertinimą fiksavo „Ignitis grupė“, po jos rikiavosi „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Vidutinių įmonių kategorijoje lyderiavo „Smiltynės perkėla“, o tarp mažų ir labai mažų įmonių – bendrovė „Detonas“.
