„Šiuo metu „Naujos kartos Lietuva“ planas yra intensyviai įgyvendinamas, jo finalizavimo data yra 2026 m. pabaiga. Jau yra įgyvendinama daugiau nei trys ketvirtadaliai reforminių veiksmų, t.y. 78 proc. Įsibėgėja ir investicijos, 2024 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis paskelbta kvietimų teikti projektų įgyvendinimo planus už 3 mlrd. 825,6 mln. eurų, t.y. 99 proc. visų „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų“, – ketvirtadienį Seime atsakydama į iš anksto parlamentarų pateiktus klausimus teigė G.Skaistė.
„Naujos kartos Lietuva“ projekto sutarčių yra pasirašyta už 3 mlrd. 417,2 mln. eurų, t.y. 89 proc. plano lėšų. Nuo laikotarpio pradžios iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. plano išmokėjimai siekia 915,2 mln. eurų, t.y. 24 proc. visų plano lėšų“, – kalbėjo ji.
Paklausta ekspremjero Algirdo Butkevičiaus dėl to, kiek išmokėta yra subsidijinės ir paskolinės dalies lėšų, ministrė patikslino, kad 457,1 mln. eurų, arba 20 proc. yra išmokėtų subsidijos lėšų, o 458 mln. eurų, arba 30 proc., paskolinių lėšų.
Anot jos, estų išmokėjimai šiuo metu siekia 34 proc. plano, latvių – 7,5 proc., o lenkų taip pat mažiau, nei Lietuvoje. Taip pat, politikės teigimu, šiemet iš „Naujos kartos Lietuva“ plano RRF lėšomis valstybės biudžete planuojama sumokėti 1,05 mlrd. eurų.
„2024 metais valstybės biudžete planuojama sumokėti 1 mlrd. 55,4 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų, šiuo metu išmokėta 668,8 mln. eurų, t.y. 63 proc. šių metų plano. Išmokėjimai antroje metų pusėje įprastai yra spartesni, todėl turėtume pasivyti planą“, – aiškino konservatorė.
„2023 m. buvo išmokėta 194 mln. eurų. Atsiskaitant už pasiektus rodiklius yra pateikti du mokėjimo prašymai, kuriuose atsiskaityta už 38 rodiklius. Su avansais yra gauta 1 mlrd. 356 mln. eurų, t.y. 35 proc. viso plano lėšų“, – tikino ji.
G.Skaistė tvirtino, kad pagal RRF fondo lėšų išmokėjimus Lietuva yra 11-oje vietoje tarp 27 valstybių. Pasak jos, metų pabaigoje šalis bus gavusi beveik pusę viso „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytų lėšų.
„Žvelgiant kaip yra įgyvendinami RRF planai kitose valstybėse, pagal išmokėjimus šalims esame 11 tarp 27 valstybių. Š. m. rugsėjo mėnesį Europos Komisijai po plano atnaujinimo korekcijų pateiktas trečias mokėjimo prašymas už 532 mln. eurų. Po to, kai bus sulaukta EK pozityvaus sprendimo (...), iki metų pabaigos Lietuva gaus dar 463 mln. eurų“, – sakė ministrė.
„Tuomet būsime gavę 1 mlrd. 819 mln. eurų, t.y. 48 proc. viso „Naujos kartos Lietuva“ plano apimties“, – akcentavo ji.
Eurobiurokratai neturėtų vairuoti Lietuvos mokesčių politikos nuo galinės sėdynės
„Valstietė“ Guoda Burokienė ministrės klausė, kas atsakys už tai, jei Lietuva nespės įgyvendinti reformos ir „nuplauks“ šimtai milijonų eurų, taip pat tikslinosi dėl proceso į teismą padavus Europos Komisiją, kuri neišmokėjo Lietuvai 8 mln. eurų RRF lėšų. G.Skaistė pabrėžė, kad EK peržengė reglamento įgaliojimus, o eurobiurokratai „neturėtų vairuoti šalies mokesčių politikos nuo galinės sėdynės“.
„Man atrodo, mano vaidmuo yra užtikrinti Lietuvos interesų atstovavimą ir kalbėti su Europos Komisija dėl viso plano lėšų gavimo. Kadangi EK įvertino, kad 8 mln. eurų turi būti neišmokėti dėl rodiklių interpretacijos, mano nuomone, toks jų vertinimas nepagrįstas. Jie peržengia reglamento jiems suteiktus įgaliojimus“, – teigė politikė.
„Sistema, kaip jie vertina kiek yra vertas vienas ar kitas rodiklis buvo patvirtina praėjus porai metų po to, kai buvo patvirtintas planas. Jeigu būčiau metodiką, kuria bus vertinamas pats planas, matyt ir pats planas būtų atrodęs kitaip. Manau, kad teismas yra ta institucija, kuri gali atsakyti į visus klausimus. Nemanau, kad eurobiurokratai turėtų vairuoti Lietuvos mokesčių politiką nuo galinės sėdynės“, – pažymėjo konservatorė.
Ketvirtadienį G.Skaistė atsako į parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių klausimus dėl RRF lėšų išmokėjimo ir investicijų Lietuvos ekonomikoje.
Opozicinė politinė jėga kėlė klausimus, kiek lėšų išmokėta ir investuota į Lietuvos ekonomiką nuo 2021 m. iki 2024 m. liepos mėn. pabaigos akumuliuotu skaičiavimu iš „Naujos kartos Lietuva“ plano RRF lėšomis. Taip pat frakcija „Vardan Lietuvos“ ragina pateikti informaciją apie 2023 m. lėšų išmokėjimo plano bei 2024 m. (iki 2024 m. liepos mėn. pabaigos) lėšų išmokėjimo plano vykdymą.
Politikai kvietėsi G.Skaistę į Seimo tribūną atsižvelgdami į tai, kad Finansų ministerija per teisės aktų nustatytus terminus neatsakė į Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko paklausimą dėl NKL lėšų išmokėjimo plano vykdymo.
Šios koalicijos rėmuose sutarti dėl mokesčių reformos priėmimo nepavyks
Finansų ministrė teigia, kad esant šiai valdančiajai koalicijai mokesčių reforma priimta nebus, o toliau spręsti dėl būsimų mokestinių pakeitimų reikės naujai išrinktam parlamentui. Anot jos, diskutuoti apie pokyčius likus kiek daugiau nei porai savaičių iki rinkimų nebūtų konstruktyvu.
„Vyriausybė savo projektus pateikusi, po pateikimo jiems pritarta, tačiau akivaizdu, kad šios koalicijos rėmuose sutarimo sutelkti nepavyko priėmimui. Man atrodo, šiandien duris tam klausimui reikia uždaryti, sulaukime rinkimų rezultatų ir matydami, kas po jų susidėlioja Seime, galėsime toliau efektyviai diskutuoti apie tai, ką galima priimti“, – Seime atsakydama į socialdemokrato Algirdo Syso klausimą, ar dar yra vilties, kad dabartinė dauguma darys suplanuotus žingsnius minėtu klausimu, sakė G.Skaistė.
„Šį klausimą iki rinkimų bet kokiu atveju tenka atidėti, nes akivaizdu, kad likus 17–18 dienų iki rinkimų, diskutuoti apie mokesčių pakeitimus yra nekonstruktyvu“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.
V.Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.
