Valstybės kontrolė patvirtino Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų

„Mūsų vertinimu scenarijus yra atsargus ir tinkamas biudžetui rengti. Aišku, yra rizikų, kurios gali lemti kitokią ekonominę situaciją“, – trečiadienį, rugsėjo 25 d., Audito komiteto posėdžio metu teigė J.Rukšėnaitė.

Finansų ministerijai prognozuoja, kad 2024 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,3 proc., o 2026–2027 m. paspartės iki 2,9 proc. Tuo metu VK vertina, kad augimas kitais metais sieks 2,2 proc., ilguoju periodu – 3 proc.

„Visų rodiklių mūsų ir Finansų ministerijos projekcijos reikšmingai neišsiskiria. Scenarijaus projekcijos patenka į centrinį intervalų rėžį“, – lygindama institucijų pateiktus ekonomikos rodiklius, teigė VK atstovė.

J.Rukšėnaitės teigimu, VK vertinimas dėl augimo sutampa su ministerijos – daugiausiai Lietuvos ekonomika augs dėl gyventojų perkamosios galios atsigavimo. „Šiais metais labiausiai teigiamai veiks stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Prie BVP augimo prisidės ir teigiamas grynasis eksportas“, – tvirtino ji.

VK taip pat vertina, kad geopolitinės įtampos padidėjimas, lėtesnis Lietuvos eksporto partnerių atsigavimas, stipresnis klimato kaitos poveikis, ekonomikos neskatinanti fiskalinė politika ar iššūkiai konkurencingumui gali nulemti prastesnę padėti, nei numato prognozės.

Tuo metu geresnė darbo rinkos padėtis, spartesnė investicijų plėtra, namų ūkių vartojimą didinantys taupymo normos pokyčiai, mažiau ribojanti monetarinė politika ir spartesnis žaliosios energetikos vystymas galėtų užtikrinti geresnę raidą, nei prognozuojama.

Vertindama Lietuvos ekonomikos padėtį VK užfiksavo, kad per pandemiją rekordines aukštumas pasiekęs darbo našumas nuo 2022 m. mažėja. Tuo pat metu darbo jėgos daugėja, šis rodiklis – didžiausias nuo 2005 m.

„Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikos augimą skatino ne augantis našumas, bet dirbančiųjų didėjimas sektoriuose, kurie kuria mažesnę pridėtinę vertę“, – situaciją paaiškino J.Rukšėnaitė.

Tačiau, anot Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento skyriaus vadovės Vaivos Šečkutės, tai gali būti ekonomikos ciklų pasekmė. Anot jos, nors eksporto apimtys sumažėjo, bendrovės „kaupia“ žmones, tad, atsigaunant paklausai, našumo lygis turėtų vėl augti.

„Darbo našumas šiuo metu mažėjo. Ir viena iš to priežasčių galėtų būti ciklinė. Ši tendencija gali apsiversti atsigaunant užsienio paklausai. Lietuvoje, nepaisant prastėjančios situacijos, darbuotojų tiek nemažėjo, buvo stebimas tam tikras darbuotojų kaupimas. Tai turėjo įtakos neigiamam produktyvumui. Taigi, kitais metais, kai matysime, kad kyla paklausa, tas produktyvumas turėtų cikliškai ir pakilti“, – aiškino V.Šečkutė.

Kaip anksčiau skelbė naujienų agentūra ELTA, rugsėjo pradžioje Finansų ministerijos pateiktame Ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP 2024 m. turėtų augti 2,3 proc., o infliacija toliau sparčiai lėtės ir šiemet sieks 1 proc.

Institucijos skaičiavimais, BVP augimas 2025–2027 m. periodu turėtų siekti po 2,9 proc. per metus.

Prognozuojama, kad 2024 m. darbo užmokestis vidutiniškai augs 10,1 proc., 2025 m. – 7,6 proc., 2026 m. galėtų augti 6,5 proc., o 2027 m. – 5,5 proc.

Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 3,3 proc., o kitąmet augimas turėtų paspartėti iki 3,6 proc.

Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 7,3 proc., o užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 1,4 proc.

Scenarijuje numatoma, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksporto metinis pokytis sieks 1,2 proc. Dėl palankesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos šio rodiklio metinis augimo tempas 2025–2027 metais galėtų paspartėti iki 3,9–4,2 proc.