„Puikiai prisimenu tuos laikus, kada, pavyzdžiui Barselonos miestas, kur šiuo metu tikrai daug vietinių skundžiasi turistų antplūdžiu ir perpildytu miestu, ypač vasaros mėnesiais, maldavo turistų atvykti, visam pasauliui rodyta, kaip ten saugu, pasirūpinta, nes dėl turizmo trūkumo kentėjo ekonomika. Tai manau, galima sakyti, kad po pandemijos keliautojai padarė tokį keršto turizmą, sugrįžo didžiuliai srautai į miestus, kuriuose vyksta vietinių gyvenimas, ne tik į Turkijos ar Egipto kurortus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar Europos Sąjunga (ES) tai gali?“ sakė jis. R.Širvinsko teigimu, kiekvienais metais turizmas auga, kyla skrydžių skaičius, statoma vis daugiau viešbučių.
Problema, anot R.Širvinsko, nėra turistai. Esminis momentas yra valdžios sprendimai, siekiantys arba ne užtikrinti turistų srautus ir kokybišką vietinių gyvenimą. Pavyzdžiui, Romoje jau prasideda diskusijos, apmokestinti priėjimą prie Trevi fontano, visgi, pasak R.Širvinsko, tai net ir perpildytose turistinėse vietose problemos nekeis.
„Kitas pavyzdys yra Venecijos miesto, kur yra įmamas mokestis už patekimą, kad galėtum pasivaikščioti mieste, jei neturi įsigijęs nakvynės viešbutyje Venecijos centre. Gal tai šiek tiek padeda suvaldyti ir apriboti turistų srautus“, – pasakojo „Makalius“ įkūrėjas. Jis pabrėžė, kad vietiniai turėtų kalbėtis su savo valdžia, ieškoti valdomo turizmo būdų, o ne nusistatyti prieš turistus.
Jam antrino ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė, pabrėždama, kad radikalių sprendimų nereikia. Pašnekovė nurodė, kad jei ne itin turistų pamėgtoje šalyje, kaip Lietuva turizmas būtų itin apribotas, net 60 tūkstančių gyventojų liktų be darbo. Ką jau kalbėti apie tokias šalis, kaip Italija, Ispanija, Portugalija.
„Masinis turizmas yra blogai valdomas turizmas. Priemonių suvaldyti yra: skatinti atvykti kitu metu, rengti kampanijas, kad žmonės rinktųsi skrydžius ne pačiu populiariausiu metu, perkelti konferencijas, kad šios vyktų ne sostinėse, bet antro ar trečio svarbumo mieste, gal netgi kurorte“, – sakė Ž.Gavelienė. Pasak jos, štai Ispanijos turizmo atstovai aiškina, jog gyventojų pasipiktinimas turistais išties nėra toks didelis, kaip piešiamas medijoje. „Būrys žmonių pastoviai protestuoja, bet protestuoja prieš daugelį valdžios sprendimų, o streikai yra labai natūrali būsena Pietų šalyse“, – pabrėžė ji.
Vis tik kiekvienas turistas turėtų pagalvoti, kaip keliauti atsakingai. „Keliaukime ilgesniam laikui, ne vienai ar dviem naktims. Skatinkime kokybišką vietinę ekonomiką, nešiuklišnkime, turėkime gertuves vandeniui ir taip venkime pernelyg didelio plastiko vartojimo. Tokių paprastų būdų tikrai yra“, – aiškino turizmo ekspertė.
Džiugu, kad net ir augant turistų skaičiui Lietuvoje, vietinių ir turistų sankirtos problemų, vargu, ar kils, nes patirtis rodo, kad turizmą valdyti mokame. Pašnekovė nurodė, kad geras turizmo valdymo pavyzdys yra ir įvažiavimo į Neringą rinkliava, kuri ne tik riboja taršą, bet ir pritraukia pajamas Neringos savivaldybei. Visgi, net ir atostogaujant Lietuvoje, Ž.Gavelienė patarė ieškoti retesnių vietų.
„Pavyzdžiui, iš viso pajūrio labiausiai rinkčiausi atostogas Klaipėdoje. 15 minučių ir esi Smiltynėje, imi dviratį – važiuoji iki Nidos, nori į Palangą, į didesnį šurmulį, nori į dar kitą kurortą. Lokacija – labai patogi, puiki infrastruktūra, nauji viešbučiai ir traukiniai, kultūrinio gyvenimo irgi netrūksta“, – pasidalino turizmo rūmų prezidentė.
R.Širvinskas pasakojo, kad ieškoti alternatyvių vietų siūlo ir populiariausios turistinės šalys, jos kviečia atrasti ne tik pagrindinius miestus, bet ir regionus, aplankyti mažus kaimelius, ištyrinėti šalies gamtą.
„Kitas dalykas, karštėjant orams Pietų Europoje, žmonių dėmesys gali pradėti krypti į Šiaurę. Pats asmeniškai atradau Islandiją, Norvegiją, kruizus ne tik Pietų, bet ir Šiaurės Europoje. Gal ir į Lietuvą tas srautas gali atvykti, jei pasistengsime apie tai garsiau kalbėti“, – spėjo „Makalius“ įkūrėjas, pridurdamas, kad lietuvių susidomėjimas auga Šiaurės Europa, kaimynine Lenkija, Norvegija, kitomis Baltijos šalimis ar Šiaurės Vokietija, visgi didžiausias Lietuvos gyventojų dėmesys ir toliau krypsta į Europos pietus.
