Už Pensijų kaupimo bei Gyventojų pajamų mokesčių įstatymų pataisų pakeitimus po pateikimo balsavo 96, susilaikė – 7, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti lapkričio 7 d.
Konservatoriai Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Paulė Kuzmickienė siūlo, kad ieškant geriausio sprendimo dėl pensijų kaupimo sistemos, svarbu įvertinti visus siūlymus ir jų ilgalaikį poveikį pensijų sistemai. Todėl siūloma svarstyti visus Seimo narių inicijuotus pakeitimus ir juos sujungti į vieną projektą.
„Kviesčiau dėl visų šiandien svarstomų projektų, tiek teikiamų mano su kolegomis, tiek teikiamų opozicijos atstovų, pritarti. Ir esame numatę, kad yra prasminga, dėl visų projektų būtų kreiptasi ekspertinio vertinimo ir į tolimesnes procedūras grįžti turint visas išvadas, vertinimus ir pilną pasiūlymų paketą“, – Seimo posėdžio metu sakė M.Lingė.
„Nenorime sistemos griauti, o tik ją tobulinti“, – tvirtino jis.
Anot pakeitimus pateikusių parlamentarų, gavus ekspertinę išvadą ir Vyriausybei parlamentui pateikus Seimo rudens sesijoje suplanuotus projektus, visi teikiami projektai būtų svarstomi kompleksiškai ir vienu metu.
Siekdami įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą, konservatoriai siūlo leisti atsiimti visą sukauptą sumą tiek su įmokėtomis įmokomis, tiek su valstybės paskata, tiek su investavimo rezultatais, Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinant tik gyventojo ir socialinio draudimo įmokos dalį viršijančią sumą.
Atsiimti sukauptas lėšas nesulaukus pensinio amžiaus būtų galima, kai pensijų kaupimo dalyviui yra paskirta paliatyvioji pagalba, kai dalyvis serga sunkia liga, kai dalyvis netenka 70 proc. dalyvumo. Taip pat, esant abiejų tėvų sutikimui, būtų leista atsiimti lėšas vaikui sergant sunkia liga.
Taip pat siūloma atsisakyti periodiškai kartojamo įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus iki asmeniui sukaks 40 metų. Atsisakę dalyvauti kaupime, asmuo būtų dar kartą įtraukiamas po trejų metų.
Siūloma nustatyti galimybę stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimus 24 mėn. kas 10 metų, vietoj šiuo metu galiojančio vienkartinio 12 mėn. laikotarpio.
Pataisomis siūloma dvigubai padidinti vienkartinės išmokos ribą, iki kurios kaupimo dalyviai sukakus pensiniam amžiui patys galėtų rinktis, kokias išmokas jie nori gauti – vienkartinę ar periodines išmokas. Šiuo metu tai yra lėšos nuo 5,4 tūkst eurų iki 10,8 tūkst. eurų.
Siūlymas susilaukė dalies parlamentarų kritikos
Socialdemokratas Algirdas Sysas tokį konservatorių pasiūlymą pavadino „vilkinimu“ ir tvirtino, kad pataisos būtų naudingos vien tik pensijų fondų valdytojams. Taip pat, anot jo, žmonėms turėtų būti leidžiama bet kada pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje, o fondams skiriamos valstybės lėšos turėtų būti naudojamos bazinėms pensijoms kelti.
„Žmonės tikisi, kad bet kada galėtų pasitraukti“, – tvirtino A.Sysas.
O Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovė Guoda Burokienė apkaltino M.Lingę, kad atmetė jos prieš metus ruoštą, panašų projektą. Į tai konservatorius atsakė, kad tuo metu dar nebuvo Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl pensijų, tad pasiūlymai sutapti negalėjo.
Tuo metu „laisvietė“ Monika Ošmianskienė apgailestavo, kad sukauptas lėšas fonduose asmenys laiko santaupomis, kurių „politikai neatiduoda“. Anot jos, kyla klausimas ar nereikėtų sistemos visiškai perkurti ar plėsti kriterijų sąrašą.
„Sakyčiau, kad populizmas ir manipuliatyvūs pasisakymai, bei klaidos konstruojant antrąja pakopą privedė prie to, kad šiandien žmonės ją mato, kaip savo santaupas, o ne kaip pensijų dalį. Bet tą reabilituoti yra sudėtinga. Jiems atrodo, kad ten jų pinigai, kurių politikai neatiduoda. Ir kokį sąrašą bepadarytume, liks nemaža dalis, kurie negalės atsiimti ir bus nepatenkinti“, – aiškino M.Ošmianskienė.
Į tokį pasisakymą M.Lingė sureagavo teiginiu, kad dėl platesnių kriterijų būtų galima tikslintis su ekspertais.
2023 m. pensijų kaupime dalyvavo 1,4 mln. asmenų, iš jų aktyvių dalyvių, tai yra pervedančių įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas, buvo apie 766 tūkst. Įvertinus tai, kad atsiradus pagrindams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dalis dalyvių pasitrauks, siektina, kad 2025 m. aktyvių pensijų kaupimo dalyvių skaičius būtų ne mažesnis kaip 80 proc. aktyvių dalyvių – 613 tūkst. asmenų.
