Be to, anot jo, net jei laivas nebūtų pakrautas Rusijoje, salietros krovinys keltų saugumo klausimų tiek Lietuvai, tiek kaimynėms šalims.
„Įsivaizduokime, jei krovinys būtų pakrautas ne Rusijoje ir plaukiotų su tomis pačiomis vėliavomis, tai vis tiek keltų klausimą dėl saugumo. O kai atsiranda Rusijos elementas, tai atsiranda politinis veiksnys. Kitas klausimas yra tame, ar čia nėra eilinės provokacijos, kur Rusija padaro viską, kad jos kaimyninės šalys iš principo nepasitikėtų, kas vyksta“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Ar čia atsiranda priešiškos valstybės elementas ar sąmoningas veikimas, tai čia reiketų konkrečių duomenų“, – vertino jis. Prezidento patarėjas pabrėžė, kad toks salietros kiekis bet kokiu atveju keltų pavojų Klaipėdos miesto ir infrastruktūros saugumui.
„Kai kalbame apie tokį kiekį salietros ir medžiagos pavojingumą, tai natūraliai klausimas yra susijęs su miesto ir infrastruktūros saugumu. Ir jūsų paminėtas Beiruto atvejis 2020 m. privertė ir Lietuvoje peržiūrėti, kaip kraunamas šis krovinys Klaipėdos uoste, ar galima ją sauguoti ir panašiai“, – tikino jis.
„Ir ES reguliavimas dėl pavojingų medžiagų yra pakankamai griežtas. Dėl to įvairios šalys, pro kurių krantus juda krovinys, jos stebi situaciją“, – pabrėžė jis.
Rugsėjo 11 d. „Delfi“ pranešė, kad tuo metu prie Norvegijos krantų prisišvartavęs, su Maltos vėliava plaukiantis laivas „Ruby“, gabenantis 20 tūkst. tonų salietros, kreipėsi į Klaipėdos uostą dėl galimybės atlikti remontą.
Tuo metu Klaipėdos uostas teigė, kad prašymą vertina. Premjerė Ingrida Šimonytė pasklidus šiai informacijai tvirtino, kad laivas į Klaipėdos uostą įleistas nebus.
Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas tvirtino, kad rusiškos salietros krovinys į uosta priimtas nebuvo.
Anot jo, dar sprendžiama, ar pats laivas galės būti remontuojamas Klaipėdoje.
