Analizuodami mokėjimų kortelių duomenis, bankininkai pastebi, kad vasaros metu žmonės nelinkę galvoti apie taupymą ar investavimą – tradiciškai išauga išlaidos nebūtinojo poreikio prekėms ir paslaugoms: viešbučiams, restoranams, SPA procedūroms, įvairioms pramogoms. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad rudenį ir žiemą prioritetai persigrupuos, nes nemažą dalį pajamų suvalgys išaugę komunaliniai mokesčiai, išlaidos vaikų mokslui, užklasinei veiklai.
Investavimas Lietuvos gyventojams – vis dar tamsus miškas, nes tokia galimybe naudojasi vos keli procentai, žmonės dažniausiai pinigus tiesiog laiko sąskaitose ar indėliuose. „Patikrinau statistiką, kuri aiškiai rodo, kad toliau auga indėliai, šiuo metu jie viršija 23 milijardus, tad kažkam pavyksta pasitaupyti“, — sako J.Cvilikienė. Jos teigimu, investuojant didesnes sumas vis dar pirmoje vietoje išlieka nekilnojamasis turtas, taip pat auksas. Tuo metu investuoti po 20, 30, 50 ar 100 eurų daugelis vis dar mokosi, ieško informacijos ir galimybių. Tačiau toks investavimas turi ir rizikų, nes tuo vis dažniau naudojasi sukčiai, o į jų pinkles patenka nemažai patraukliais pasiūlymais susidomėjusių gyventojų.
Pastaruoju metu labai populiarėja sutelktinis finansavimas, kai į verslo projektą įvairias sumas invesuoja privatūs asmenys ir įmonės. Dažniausiai platformose galima investuoti vos nuo 50 ar 100 eurų. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė sako, kad investuoti nedideles sumas aktualu tiems, kurie nori diversifikuoti savo investicinį portfelį ir išskaidyti jį po skirtingus projektus bei šalis bei taip sumažinti patiriamą riziką. „Platformose siūloma grąža priklauso nuo projekto pobūdžio, projekto reitingo, įkeičiamo turto bei kitų kriterijų, kurie lemia galutinę grąžą investuotojams, tačiau įprastai galima tikėtis uždirbti nuo 6 proc. iki 15 proc. metinių palūkanų. Tai gana konkurencingi skaičiai, palyginus su kitomis investavimo galimybėmis bei jų prisiimamomis rizikomis“.
Pašnekovės teigimu, aip ir bet kuris investicinis instrumentas, sutelktinis finansavimas turi tam tikras rizikas. „Viena iš pagrindinių rizikų yra susijusi su projekto vėlavimu – pavyzdžiui, jei projektas negali būti užbaigtas dėl finansinių sunkumų arba pasikeitusių rinkos sąlygų, kai projekto savininkas laiku negali įgyvendinti projekto bei vykdyti įsipareigojimus investuotojams. Šie atvejai yra ganėtinai reti – Profitus platformoje net 94,88 proc. paskolų vykdo savo įsipareigojimus laiku, tačiau atsiradus vėlavimui, kaip kompensacija investuotojams yra mokamos padidintos metinės palūkanos, kurios siekia +5 proc. Kita galima rizika yra įsipareigojimų nevykdantys vystytojai, kurie nemoka palūkanų arba negrąžina galutinės investicijos daugiau nei 30 dienų. Jei pasitaiko toks atvejis, vykdomas išieškojimas iš įkeisto NT, kuris parduodamas varžytinių metu, o gautos lėšos yra paskirstomos investuotojams“, – sako M.Lečickaitė.
Naujausios banko ekonomistų paskelbtos prognozės Lietuvai išlieka optimistiškos, prognozuojama, kad infliacija nespės vytis augančios atlyginimo dalies. J.Cvilikienė siūlo pirmiausiai pasirūpinti taip vadinama „finansine pagalve“. „Mažiausiai pusė Lietuvos gyventojų negalėtų išgyventi trijų mėnesių, jei netikėtai netektų darbo ar juos užkluptų liga. Todėl pirmiausiai reikėtų sukaupti finansinį rezervą, kuris padėtų netikėtais atvejais. Tais atvejais, kai rezervas sukauptas, jau galima pagalvoti ir apie investicijas. Investuoti galima ir nuo vieno euro į įvairius fondus ar kitus finansinius instrumentus, kurie lengvai prieinami bet kuriame internetiniame banke. 10 ar 20 eurų yra geras būdas pabandyti, ką reiškia atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą, ką reiškia įsigyti pirmąjį fondą, kiek jis kainuoja, ar yra mokesčiai, ar galiu tai padaryti pats, o gal prireiks brokerio paslaugų. Taip žingsnis po žingsnio galima sukaupti investicinį kapitalą, generuojantį pasyvias pajamas“, – sako J.Cvilikienė. Jos teigimu, svarbiausia nepamiršti pagrindinės taisyklės – visada investuoti į tas sritis, kurios mums yra suprantamos, nes tada patirsime mažiau rizikų.
