Iki 2025-ųjų terminalo viduje bus diegiama ir testuojama įranga. Teigiama, kad išvykimo terminale diegiamos technologijos – šiuo metu pačios naujausios, kokios tik yra leidžiamos naudoti. Anot Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovo Simono Bartkaus, ketinama paskelbti savanorių registraciją, kurie, nedaug likus iki terminalo atidarymo, padės išmėginti, ar sklandžiai naujajame terminale vyksta procesai, ar tinkamai veikia technologijos.
Terminalą per daugiau nei pusantrų metų už maždaug daug 50 mln. eurų pastatė „Eikos statyba“. Statinys įsiterpia tarp dabartinio ir VIP terminalo su konferencijų centru. Statybos darbai baigti keliomis savaitėmis anksčiau, nei buvo planuota.
Naujasis 14,4 tūkst. kv. metrų terminalas – dukart erdvesnis. Jame bus galima aptarnauti dvigubai daugiau keleivių: 2,4 tūkst. vietoje 1,2 tūkstančio per valandą.
Speciali sistema seks bagažą
Bagažo valdymo procesą sudarys daug skirtingų sistemų. Jos visos bus suderintos tarpusavyje. Čia svarbų vaidmenį atliks ir dirbtinis intelektas. Tokiais sprendimais ir įrenginiais garsėja vienas didžiausių pasaulio oro uostų Los Andžele (JAV).
Savarankiška bagažo atidavimo sistema primins savitarnos kasas parduotuvėse. Žadama, kad pakaks kelių paspaudimų ekrane, kad registruotas bagažas judėtų tolyn į konvejerį.
Techninė įranga, programinė įranga ir skeneriai sudarys kitą svarbią – bagažo sutikrinimo – sistemą. Ja naudosis Vilniaus oro uoste dirbantys antžeminio aptarnavimo kompanijų darbuotojai.
Bagažas bus sutikrinamas keliuose maršruto į orlaivį etapuose pagal tarp įvairių sistemų siunčiamas vadinamąsias bagažo žinutes – informaciją apie bagažo vietą ir statusą.
Bagažo sutikrinimo sistema užtikrins, kad bagažas nebūtų išskraidintas be savo savininko: jeigu keleivis nebus įlaipintas į orlaivį, nebus pakrauti ir jo lagaminai.
Nauja tai, kad įdiegus įrangą iškeliaujantiems asmenims ruošiantis saugumo patikrai nebereikės ištraukti elektronikos prietaisų. „Keleiviai pajus visai kitą patirtį“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Į lėktuvus – teleskopinėmis galerijomis
Planuojama, kad dviejų aukštų pastato pirmajame aukšte veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai priduoti bagažą. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro linijų biurai.
Antrajame aukšte ketinama įkurti saugumo patikros zoną ir išvykimo bei atvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams.
Su dabartiniu keleivių terminalu naujasis sujungtas erdvia galerija, kuri leis iš vieno terminalo pasiekti kitą.
Terminalas turės ir dvi naujas teleskopines galerijas, per kurias dalis keleivių galės būti laipinami tiesiai į lėktuvus.
Perplanuos senųjų terminalų erdves
Baigus išvykimo terminalo testavimą ir jį atidarius keleiviams, lauks kitas Vilniaus oro uosto konversijos etapas. Jo metu bus perplanuotos ir pakeistos senųjų terminalų erdvės, tai leis reikšmingai išplėsti komercinės veiklos apimtis, o keleiviams tai reikš daugiau galimybių gauti įvairesnes paslaugas.
„Planuojame, kad maždaug nuo 2025 m. vidurio pradėsime esamų terminalų konversiją. Kadangi visa išvykimo funkcija jau bus perkelta iš senojo į naująjį terminalą – toliau tęsime oro uosto pokyčius, kurie bus skirti auginti mūsų galimybes suteikti daugiau erdvių komercinėms paslaugoms ir pasiūlyti keleiviams daugiau patogumo“, – sakė Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas.
Anot vadovo, senųjų terminalų konversija truks iki 2026 m. pabaigos. Lygiagrečiai vyks ir naujojo atvykimo terminalo planavimo ir statybos procesas – šis terminalas, planuojama, turėtų startuoti 2028 m. pabaigoje.
Pristatė veiklos strategiją iki 2028 m.
Rugsėjo 23 dieną oficialiai pristatyta atnaujinta Lietuvos oro uostų (LTOU) veiklos strategija iki 2028 metų.
Anot M.Skuodžio, Vilniaus oro uoste šiais metais jau sumušti keleivių rekordai, kurie buvo pasiekti prieš pandemiją. Šiais metais LTOU įvykdys 55 tūkst. skrydžių 83-omis kryptimis. Pagal dabartines projekcijas 2028 m. Lietuvos oro uostuose bus aptarnauta 8 mln. keleivių vietoje 6,3 mln. šiemet ir bus įvykdyta 69 tūkst. skrydžių.
„Artimiausi metai bus esminiai Lietuvos oro uostų infrastruktūros plėtrai, siekiant padidinti keleivių aptarnavimo pajėgumus ir žengti į visiškai naują paslaugų kokybės lygį. Kokybinį šuolį pirmasis pademonstruos Vilniaus oro uostas, kurio naujasis išvykimo terminalas jau greitai ne tik leis aptarnauti dvigubai didesnį keleivių skaičių, bet ir moderniausių technologijų dėka suteiks visiškai kito lygio kelionių patirtį.
Taigi nuosekliai įgyvendiname tikslą Lietuvos oro uostų standartą kilstelėti į kitą lygmenį, kad kelionės per naujuosius oro vartus bus kuo patogesnės“, – teigė susisiekimo ministras M.Skuodis.
Naujosios LTOU veiklos strategijos pagrindas apima du svarbiausius siekius – tvarių partnerysčių plėtros skatinimą ir oro uostų ekosistemos indėlio į Lietuvos ekonomikos didinimą.
„Mūsų aviacijos, komerciniams ir instituciniams partneriams siekiame sukurti tokią aplinką, kuri sudarytų sąlygas nuosekliam, tvariam augimui. Didelė dalis siekiamų pokyčių ketverių metų laikotarpyje bus susiję su planuojama oro uostų infrastruktūros plėtra.
Norime, kad šios investicijos tiesiogiai darytų įtaką tiek gerėjančiai keleivių patirčiai ir bendroms galimybėms aptarnauti daugiau keleivių, tiek taptų pagrindu verslams plėsti savo veiklos apimtis trijuose tarptautiniuose oro uostuose mūsų šalyje.
Artimiausiais metais matysime, kad oro uostų erdvės stipriai keičiasi, o šiame procese mūsų fokusas bus nukreiptas į aukščiausią kokybės kartelę, kurios norime siekti drauge su savo partneriais“, – strategijos siekius komentavo LTOU vadovas S.Bartkus.
Anot jo, naujas terminalas statomas ir Kauno oro uoste. Čia taip pat statomas peronas lėktuvams. Palangoje šiuo metu didžiausias tikslas – didinti skrydžių skaičių.
Tarp strategiškai svarbių veiklos sričių LTOU išskiria ne tik infrastruktūros plėtrą, bet ir susisiekimo oru kokybės gerinimą, subalansuoto verslo modelio gryninimą, keleivių patirtį, galimų verslo rizikų suvaldymą bei tvarumo principų veikloje užtikrinimą.
LTOU vadovo teigimu, artimiausius kelerius metus didelis dėmesys bus skiriamas skaitmeninei transformacijai, kuri apims tiek keleivių patirtį, efektyvesnį organizacijos valdymą bei daugelį kitų procesų, su kuriais kontaktą turi beveik visi keleiviai oro uoste.
„Jau dabar nemaža dalis procesų oro uostuose vis labiau skaitmenizuojami ir automatizuojami, ši proporcija per artimiausią laikotarpį tik didės. Nuo bagažo sistemų automatizavimo, savitarnos galimybių, srautų valdymo iki patikros aviacijos saugume ar papildomų paslaugų užsakymo bei valdymo – daugelyje sričių planuojame esminius pokyčius, kurie mums leis kaupti naujas kompetencijas, todėl šį siekį įvardijame kaip vieną iš svarbių jungiamųjų vardiklių“, – teigė S.Bartkus.
