Tai sudaro apie 62 proc. pabėgėlių turinčių darbus, skelbia Tarptautinė migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva.
„Ukrainiečių užimtumas Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, gana aukštas – 62 proc. karo pabėgėlių dirba. Tam yra kelios priežastys: Lietuvoje galima susikalbėti rusiškai; antra, kad registracijos centruose, kur buvo didžiausias srautas karo pabėgėlių iš Ukrainos, buvo pateikiamos visapusiškos kompleksinės paslaugos – nuo registracijos iki darželių. Be to apsigyvenę šeimose ukrainiečiai daugeliu atvejų iš šeimų gavo ir nemokamą palydėjimo paslaugą per Lietuvos teisinės sistemos, įdarbinimo, sveikatos sistemos labirintus“, – pranešime teigė Eitvydas Bingelis.
Tuo metu tarp pagrindinių ukrainiečių poreikių išskiriamas finansinis saugumas (62 proc.), lietuvių kalbos kursai (43 proc.), įdarbinimas (36 proc.).
Kalbų kursų poreikis išaugo nuo 8 proc. iki 43 proc.
Šiuo metu apie 12 proc. ukrainiečių nurodo, kad jų lietuvių kalbos kalbėjimo įgūdžiai yra labai geri, o 47 proc. nurodo kad žinių trūksta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis taip pat auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į valstybės biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, tai yra 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad 2022 m. deklaravusių pajamas ukrainiečių buvo beveik 2 tūkst., o 2023 m. šis skaičiaus jau siekia daugiau nei 3 tūkst. – 3253.
Populiariausios sritys dirbant savarankiškai –transportas, grožio sritis, kurjerių veikla.
Pernai gauta beveik 900 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio.
