Finansinio raštingumo stoka trukdo verslo plėtrai ar net būna dažniausia bankroto priežastis

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė pripažįsta, kad finansinio raštingumo problema mažiau aktuali vidutiniam verslui, nes jie turi samdomus finansininkus, tačiau visiškai kitaip yra mažose įmonėse.

„Lietuvoje yra virš 70 tūkst. įmonių, kuriose dirba nuo vieno iki keturių darbuotojų ir tokios įmonės dažniausiai savo finansininko neturi, nes savininkas yra direktorius, vadybininkas ir buhalteris viename asmenyje. Tai jam nėra kada mąstyti apie visus finansinius instrumentus ir apie įmonės plėtrą. Finansinis raštingumas apsiriboja tuo, kad visų pirma galvoji, kaip kažką nupirkti, po to, kaip parduoti, kaip pritraukti klientų, o finansiniai dalykai lieka paskutiniai“, – sako D.Matukienė.

Jos teigimu, dėl nepakankamo finansinio raštingumo smulkieji verslininkai nesugeba pasinaudoti „Invega“ siūlomais projektais, jų verslo plėtros dažnai nefinansuoja ir bankai. Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė tvirtina, kad kredito įstaigos dažniausiai prašymus atmeta dėl to, kad smulkieji verslininkai neįvertina rizikų.

„Smulkieji verslininkai daro klaidų, rengdami skolos grąžinimo planą, nes jis dažnai skiriasi nuo realybės. Reikia labai rimtai vertinti savo sprendimus ir juos apskaičiuoti. Banko ar paskolos teikėjų argumentus, kodėl jie atsisako skolinti, reikėtų vertinti objektyviai, nes jie dažniausiai mato daugiau, nei paskolos prašantis verslininkas“.

Ekspertė sako, kad finansiškai raštingas verslininkas dažniausiai atspėja, kaip jam seksis. „Didžioji dalis bankrotų ir įvyksta dėl finansinio raštingumo stokos, nes verslininkai neanalizuoja savo duomenų. Tai, kad sąskaitoje yra pinigų, dar nereiškia, kad veikla pelninga, nes tie pinigai dažniausiai būna pirkėjų sumokėti avansai, o pardavus visas prekes, lėšų atsiskaityti su tiekėjais gali ir nepakakti. Pasitaiko ir tokių klaidų, kai verslininkas nesugeba nustatyti pardavimo kainos – norėdami greičiau prekę ar paslaugą parduoti, nustato per žemą kainą. Net jei parduodama brangiau, ne įsigyta, tačiau neapskaičiuojama, kad patirta daugiau sąnaudų“, – sako D.Čibirienė.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Rima Sėliukienė teigia, kad mokesčių klausimais taip pat dažniausiai tenka konsultuoti smulkiuosius, kurie savo veiklos rezultatus apskaičiuoja ir mokesčius sumoka patys.

„Dažniausiai klausiama, kokią veiklos rūšį pasirinkti – individualią ar pagal verslo liudijimą. Tokiais atvejais siūlome įsivertinti, ar veikloje bus įdarbinti kiti asmenys, ar bus patiriamos didelės išlaidos, ar svarbu gauti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas“.

Tačiau, kaip teigia mokesčių specialistė, smulkieji verslininkai dažnai ir patys nesupranta, kokia veikla užsiima, nes pajamų deklaracijoje, kai veiklos rūšys sutampa, individualios veiklos pajamas deklaruoja kaip verslo liudijimo pajamas. Svarbu stebėti metines pajamas – tais atvejais, kai jos viršija 45 tūkst. eurų, atsiranda prievolė mokėti PVM.

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra yra reikšminga ir šalies ekonominei plėtrai. Todėl Finansų ministerija parengė 2024 – 2024 visuomenės finansinio švietimo veiksmų planą, kuriame numatyta ir tobulinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų finansinio raštingumo kompetencijas, kurios leistų padidinti šių įmonių prieigą prie kapitalo, kad įmonės galėtų plėstis bei tinkamai valdyti finansinę riziką.

Didesnis smulkiųjų ir vidutinio verslo vadovų supratimas apie finansus didina tokių įmonių galimybes gauti finansavimą, įskaitant ir alternatyvų. Duomenys rodo, jog 2023 m. tokia galimybe naudojosi 34 proc. įmonių, siekiama, kad 2027 m. šis skaičius būtų 60 proc.

Taip pat, siekiant automatizuoti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių buhalterinę apskaitą ir palengvinti mokesčių mokėjimą, planuojama didinti smulkiojo verslininko sąskaitos naudotojų skaičių iki 60 proc. 2028 m.