Pasak jos, šiuo metu ieškoma optimalaus būdo, kaip tai būtų galima įgyvendinti.
„Ši idėja tikrai nėra padėta į stalčių. Yra labai sudėtingų būdų, kaip galima tą idėją įgyvendinti. Jie reikalautų didelio pokyčio įvairiose informacinėse sistemose. (...) Tačiau yra ir kitų būdų, kad žmonės, atvykę į Lietuvą, pamatytų Čiurlionio vardą, atvaizdą, susidomėtų ir geriau pažintų jo kūrybą“, – penktadienį M. K. Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus programos pristatymo šventėje žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Ieškome sprendimo, kuris būtų optimalus. Noriu tikėti, kad jį rasime“, – vylėsi ji.
Idėja Vilniaus oro uostą pavadinti M. K. Čiurlionio vardu buvo kilusi ir prieš kelerius metus.
Visgi tuomet sprendimas priimtas nebuvo. Šių metų vasarį menininko gimimo metinių minėjimo programą sudarinėjanti darbo grupė užsakė „Spinter tyrimai“ apklausą, kuri parodė, kad 58 proc. apklaustųjų pritartų idėjai Vilniaus oro uostui suteikti kokį nors vardą.
Visgi, tik 11 proc. respondentų teigė manantys, jog oro uostas turėtų būti pavadintas M. K. Čiurlionio vardu.
Jubiliejinėje programoje – per 120 veiklų 2025-aisiais minint M. K. Čiurlionio metus, Vyriausybė jau anksčiau patvirtino įvairių progai skirtų renginių ir kūrėjo darbų įprasminimo planą.
Penktadienį programą pristačiusi ministrės pirmininkės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė teigė, kad ja tikimasi pristatyti menininko kūrybos paveldą, parodyti kitų kūrėjų interpretacijas bei atkreipti dėmesį į palikimą ateičiai.
„Jubiliejinę programą vienija Čiurlionio kūryboje ir mąstyme atsiskleidžiantys šviesos ir begalybės vaizdiniai. (...) Šiuo metu ši programa apima 129-ias veiklas, kurias įgyvendina apie 70 programos bendraautorių. Joje dominuoja profesionalaus meno sumanymai, tačiau daugelis projektų bus įgyvendinta ir regionuose“, – šventės metu kalbėjo G. Žaidytė.
„Sukursime matricą pagal sonatos formą, kuri susidės iš ekspozicijos, vystymo ir reprizos. Ekspozicijoje yra originalios Čiurlionio kūrybos, asmenybės, biografijos pristatymai, vystyme – Čiurlionio kūrybos interpretacija, kūriniai inspiruoti jo biografijos, o repriza apims iniciatyvas ir renginius, dėmesį sutelkiančius į Čiurlionio kūrybos ir idėjų panaudojimą ateičiai“, – aiškino ji.
Renginio metu M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijai pirmininkaujanti I. Šimonytė pažymėjo, kad šis menininkas yra neatsiejama modernios Europos dailės istorijos dalis.
„Tai kūrėjas, kuris yra vadinamas iškiliausiu Lietuvos menininku, jame – talentas, vaizduotė ir aistra pažinti persipina su lietuvišku ilgesiu. Menininko galią patvirtina ir tai, kad savo genialius kūrinius jis sukūrė per labai trumpą kūrybinį gyvenimą. Čiurlionis muziką girdėjo spalvomis, o spalvose matė muziką“, – sakė I. Šimonytė.
„Neteisinga, kad dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių jis buvo ilgam išnykęs iš Europos meninio gyvenimo žemėlapių ir tvirtai neįaugo į Vakarų kultūros istorija. Todėl kiti ir visi vėlesni metai yra ne tik proga, bet ir pareiga atskleisti jo genialumą, unikalumą ir jo kūrybos reikšmę Lietuvai ir pasauliui“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad 2025-aisiais Lietuva minės menininko M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Dar šiemet planuojama įgyvendinti M. K. Čiurlionio kelio objektų ženklinimą, papuošti Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Rietavo, Plungės, Palangos ir Varėnos miestų erdves šio menininko kūrybos motyvais.
Pagal Vyriausybės planą, 2025-aisiais numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti M. K. Čiurlioniui skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, skirtą kūrėjo 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Taip pat jo vardą siūloma suteikti naujai bijūno veislei.
Iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 metais kūrėjas gyveno.
