„Informuojame, kad Klaipėdos uosto dispečerinė nėra gavusi prašymo iš laivo dėl jo priėmimo į Klaipėdos uostą.
Laivas su kroviniu į uostą įleistas nebus“, – portalui Lrytas perduotame komentare teigia A.Latakas.
Portalo 15min žiniomis, „Marine Traffic“ sistema rodo, kad rugsėjo 4-ąją laivas pajudėjo iš Tromsio Norvegijoje, o Lietuvą turėtų pasiekti rugsėjo 23 d.
Žinoma, kad laivas su rusiškos kilmės kroviniu pajudėjo iš Rusijos, su tikslu pasiekti Ispaniją.
Primename, kad portalas Lrytas rugsėjo 11 d. skelbė, kad iš Norvegijos Lietuvos link gali plaukti laivas su pažeistu pavojingu kroviniu.
Klaipėdos uosto dispečerinė buvo gavusi užklausą dėl laivo įleidimo, krovino iškrovimo uoste ir remonto viename iš dokų, tačiau šio prašymo netenkino.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pasisakė dėl šios situacijos. Buvo sutarta, kad laivas negali ir neturi pasiekti Lietuvos krantų.
Ministras patikino, kad nėra duomenų, kad šis veiksmas galėjo būti Maskvos provokacija, siekiant pažeisti šalies saugumą.
Nemano, kad tai yra provokacija
Atsargos majoras, karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis įvertino susiklosčiusią situaciją, kuri stebima jau kurį laiką.
Portalui Lrytas jis pabrėžė, kad šis klausimas itin svarbus – juk Lietuva turi vienintelį tokį uostą, suskystintų gamtinių dujų terminalą. Reikia suprasti, kad įplaukimas į uostą yra siauras ir jei būtų užblokuotas, ilgam sustotų bet kokia laivyba.
Kadangi laivas pakrautas salietra, tai irgi yra ne mažiau aktuali aplinkybė, vertinant situaciją. Kaip primena ekspertas, toks krovinys reiškia, kad gabenama sprogstamoji medžiaga, kuri gali sukelti nepataisomą žalą.
„Tokiu atveju visada reikia žiūrėti per piliečių saugumo, infrastruktūros saugumo prizmę. Piliečių saugumas turi būti aukščiau visko“, – patikino D.Antanaitis.
Nors nėra žvalgybinių duomenų apie Maskvos galimas provokacijas, keliamas klausimas – kodėl laivas taip atkakliai juda Klaipėdos link? Jis gali plaukti ir į Karaliaučių, ir į Lenkiją, ir į kitus miestų uostus.
Dainius Gaižauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, portalui Lrytas patikino, kad pats šią situaciją stebi ir seka, koks yra laivo judėjimas, jo parametrai ir kiti duomenys apie jį.
Tačiau politikas išskyrė problemą – žmonės nėra informuojami, jiems nėra suteikiama informacija apie šį laivą, todėl dalis gali būti įbauginti ar išsigalvoti įvairių, būtų ar nebūtų, scenarijų.
Anot jo, trūksta viešo pareiškimo tiek iš žvalgybinių organizacijų, tiek iš pačio Klaipėdos uosto, tiek iš Nacionalinio krizių valdymo centro, tiek iš pačių politikų. Užtektų pranešti, kad apie šį laivą žinoma, jo kelionė yra sekama ir apie jį institucijos yra informuotos – to užtektų, kad visuomenėje nebūtų baimės.
„Iš tikrųjų, tai niekas negali pasakyti – tai yra provokacija, ar ne. Neturime kažkokios tarnybos, kurios galėtų atsakyti“, – mano pašnekovas.
Jis nesupranta, kodėl valdantieji į šią situaciją nereaguoja, o informaciją turi rinkti opozicija. D.Gaižauskas siūlo paprastą būdą – I.Šimonytė galėtų sukviesti visus ministrus, ekspertus ir pateikti komentarą, situacijos apžvalgą visuomenei.
Pasak politiko, tai yra pats blogiausias pavyzdys, įrodantis, kad Lietuva tokioms situacijoms pasirengusi nėra.
