Dar 2022 m. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) pradėtas išmaniųjų skaitiklių diegimas vis labiau tampa naujų paslaugų ir energijos vartojimo efektyvumo pamatu, sudarydamas galimybę analizuoti duomenis, laiku pastebėti vartojimo nuokrypius – identifikuoti gedimus, prastovas ir sumažinti švaistymą. Visgi ESO atliktas išmaniųjų skaitiklių diegimo įmonėse kokybinis tyrimas atskleidė tendencijas, kad energijos suvartojimo duomenys vis dar nėra dažnai naudojami priimant verslui naudingus sprendimus.
„Lietuvos energetikoje besitęsiantis skaitmeninis virsmas suteikia galimybę tiek įmonėms, tiek gyventojams skaitiklius pasitelkti kaip įrankius, padedančius ne tik paprasčiau sekti elektros energijos suvartojimą, bet ir jį analizuoti. Atlikdami jau minėtą kokybinį tyrimą, norėjome suprasti, kokius sprendimus įmonės naudoja siekiant didinti energetinį efektyvumą ir kaip šiam tikslui pasiekti yra pasitelkiami išmaniųjų skaitiklių duomenys. Rezultatai leidžia teigti, kad išmaniosios apskaitos gaunami duomenys dažnai yra naudojami tik elektros sąskaitų apmokėjimui, bet nėra pakankamai įgalinami padėti priimti energetinio efektyvumo sprendimus“, – sako AB „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.
Kokias naudas duomenų analizavimas atveria verslui?
ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė pažymi, kad išmaniųjų skaitiklių duomenys leidžia elektros tinkle priimti greitesnius ir tikslesnius sprendimus, suteikia galimybę rinktis valandinius elektros tiekimo planus bei įgalina naujas paslaugas, tokias kaip ESO siūloma P1 sąsaja (fizinė sąsaja skaitiklyje), kuri leidžia realiu laiku stebėti elektros energijos suvartojimo ir tinklo kokybės (srovės, įtampos ir pan.) duomenis tiesiai iš skaitiklio.
„Verslas gali identifikuoti neefektyvų elektros energijos vartojimą analizuodamas 15 min. dažnumo skaitiklių duomenis bei taikliai taikyti energetinio efektyvumo sprendimus savo veikloje. Tai leidžia įmonėms sunaudojant mažiau energijos išlaikyti tokius pat gamybos bei paslaugų lygius, padeda sumažinti energijos išlaidas, o kartu mažina ir į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nesunku pastebėti, kad visa tai didina įmonės konkurencingumą ir reputaciją dėl atsakingos savo veiklos“, – sako A.Domarkienė.
Kaip teigia ESO atstovė, verslo bendruomenės gerųjų praktikų bei įdiegtų sprendimų dalijimasis atskleidžia, kokias realias energijos efektyvumo naudas pavyksta pasiekti tiems, kurie pasitelkia energijos duomenų analizės įrankius. Pasak „Schneider Electric Lietuva“ pardavimų vadovo Andriaus Šablinsko, elektros energijos duomenų analizės procesas turi būti pritaikomas pagal įmonės dydį ir poreikius.
„Mažos įmonės vien analizuodamos išmaniųjų skaitiklių duomenis gali sutaupyti apie 10 proc. elektros energijos išlaidų. Elektros energijos suvartojimo duomenų analizavimas joms gali padėti suprasti, kur įmonėje atsiranda energijos švaistymas arba koks įrenginys jos sunaudoja per daug. Didelės ir energijai imlios pramonės įmonės be efektyvumo susiduria ir su elektros energijos kokybės problemomis. Norėdamos identifikuoti gamybinių linijų prastovų priežastis, jos turi investuoti į įrankius, kurie fiksuotų trumpalaikius bei ilgalaikius elektros energijos sutrikimus, padėtų nustatyti įtampų svyravimų priežastis bei galėtų įvertinti jų įtaką įrenginių darbui“, – sako A.Šablinskas.
Kokias priemones taikyti versluose?
Kaip teigia „Ignitis grupės“ atstovė Asta Vaitulevičė, vienas pagrindinių būdų, suteikiančių galimybę įmonėms analizuoti elektros energijos duomenis, – monitoringo sistemų įdiegimas. Jos gali padėti verslams užsitikrinti konkurencinį pranašumą rinkoje, identifikuoti tobulintinus vidinius veiklos procesus, poreikį atlikti energijos vartojimo auditą, o pramonės įmonėms – išvengti gamybinių klaidų.
„Schneider Electric Lietuva“ galios produktų vadovas Baltijos šalims Tomas Bakanas pažymi, kad loT (daiktų interneto) technologija ir ja pagrįstos monitoringo sistemos programinės įrangos surinktus energijos duomenis atvaizduoja lengvai suprantamomis formomis, diagramomis energijos suvartojimo srautams atspindėti pagal įrangos rūšį (pvz., energijos audito ataskaitose naudojama „Sankey“), šiluminis žemėlapis, energijos vartotojų reitingavimas. Tai leidžia greitai identifikuoti įvairias energijos vartojimo bėdas, kurias būtų sunku identifikuoti stebint tik energijos duomenų išklotines.
„Vartotojai peržvelgę sistemos duomenis gali matyti įmonės veiklos tęstinumui svarbius duomenis, kaip, pavyzdžiui, įtampos dingimus ir svyravimus. Taip pat sistema gali parodyti, ar trikdis įvyko įmonės viduje, ar atkeliavo iš elektros energijos tinklų. Viena iš tokių energijos ir galios stebėjimo programinių įrangų – „EcoStruxture Power Monitoring Expert“, kuri gali pateikti rekomendacijas, kokius papildomus prietaisus reikėtų įsidiegti, kad ateityje būtų galima išvengti trikdžių. Jei įmonėje yra įdiegti papildomi įrankiai, matuojantys aplinkos drėgmę, temperatūrą – pateikti analitiniai duomenys gali numatyti tokių įrenginių gyvavimo, aptarnavimo ar keitimo laiką, jų apkrovą, – sako T.Bakanas.
Tačiau, anot pašnekovo, kas tinka didelėms įmonėms ne visuomet pasiteisina mažoms. Pastarosios gali naudotis kur kas paprastesniais duomenų analizavimo sprendimais.
„Jeigu įmonė yra mažesnė ir turi prisijungimą tik prie interneto, tuomet jai labiausiai tinka debesų pagrindu veikiantis monitoringas. Iš prietaisų, matuojančių elektros energiją, duomenys yra surenkami, siunčiami į debesyse esantį serverį ir ten kaupiami. Norėdamas apžvelgti duomenis, pateiktus įvairiais pjūviais, vartotojas tai padaryti gali tiesiog prisijungdamas prie interneto naršyklės. Tokių duomenų pateikimas vartotojui yra supaprastintas, todėl nereikalauja papildomų sudėtingesnių energetinių žinių“, – monitoringo sprendimus aptaria T.Bakanas.
Kaip teigia „Ignitis grupė“ atstovė A.Vaitulevičė, elektros energijos vartojimo duomenų stebėjimas bei analizavimas padeda susidaryti aiškų energetinio efektyvumo veiksmų planą.
„Energetinio efektyvumo veiksmų planas yra neabejotinai reikšminga energetinio efektyvumo dalis, kuri leidžia įmonėms tikslingai paskirstyti investicijas, įsivertinti jų atsipirkimo trukmę bei užtikrina viduje vykstančių procesų optimizavimą. Svarbu ir tai, kad detalus energetinio efektyvumo planas leidžia verslams kryptingai siekti tikslų ir suteikia galimybę aiškiai matyti, kaip įmonė atrodys po vienerių, penkerių ar net dešimties metų“, – apibendrindama sako energetinio efektyvumo programos vadovė A.Vaitulevičė.
